Ir naujajam biudžetui Mažeikiai – donoras

Pažadėta sugrįžti prie mažeikiškių reikalų, kai Vyriausybė iki birželio 1 dienos parengs biudžeto skaičiavimo metodiką. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Ketvirtadienį Seimas patvirtino naujosios Vyriausybės pakoreguotą 2013 m. valstybės nacionalinį biudžetą. Už pateiktą biudžeto įstatymo projektą pasisakė 103, prieš – 2, susilaikė 28 parlamentarai.  Mažeikiškių rinktas parlamentaras „tvarkietis“ Kęstutis Bartkevičius taip pat balsavo už biudžetą, nors Seimas jo siūlymams nepritarė.

Metodika liko nepalanki

Prieš balsavimą buvo svarstomos Seimo narių siūlomos pataisos. Tiesa, nemaža dalis frakcijų atstovų atsiėmė savo pasiūlymus, finansų ministrui Rimantui Šadžiui pažadėjus, jog jie bus atidžiai persvarstyti ministerijose.
Įstatymo pataisas pristatė ir mažeikiškis Kęstutis Bartkevičius. Seimo narys atkreipė dėmesį, kad Mažeikiai ir toliau lieka „donoru“, ir prašė pakeisti valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo metodiką.
Tiesa, dviem savivaldybėms prieš porą dienų Seimas nutarė padidinti gyventojų pajamų mokesčio dalis: Vilniaus miesto savivaldybei vietoje nustatytų 40 procentų numatyti 42 procentai, Mažeikių rajono – vietoje 95 – 99 procentai. Tačiau nustačius tokias procentines dalis, Mažeikių rajono savivaldybei kompensacija sumažės 55 procentais.
Anot K. Bartkevičiaus, dėl to į Mažeikių biudžetą papildomai bus gauta tik 388 tūkstančiai litų. Seimo narys siūlo, kad rajonui atitektų 100 procentų gyventojų pajamų mokesčio.

Skolinimosi limitas nepalankus

Mažeikiams nepalankus ir skolinimosi limitas. Seimas patvirtino, kad savivaldybių skolos negali viršyti 75 proc. einamųjų metų biudžeto pajamų, kai 2012 m. ji siekė 70 proc., Vilniaus miesto savivaldybei numatyta galioti anksčiau daryta išimtis – 120 proc.
K. Bartkevičius prašė išimtį daryti ir Mažeikiams, nustatant 80 proc. skolinimosi limitą. Anot Seimo nario, Mažeikiai gauna investicijų iš penkių šaltinių, čia vykdoma daug projektų, todėl reikia nemažai biudžeto pinigų koofinansavimui, kad būtų galima užbaigti pradėtus projektus.

Taškas dar nepadėtas

Seimo nariai nepritarė mažeikiškio siūlymui, nors buvo ir palaikančiųjų.
„Susilaikydami balsuojant mane palaikė ir kai kurie opozicijos nariai, žinantys ir suprantantys situaciją“, – pastebėjo K. Bartkevičius.
Seimo narys neatsiėmė savo įstatymo pataisų ir tikisi teigiamų rezultatų. Tuo labiau kad dėl finansinių rodiklių patvirtinimo metodikos, kuri būtų palankesnė Mažeikiams, drauge su meru Antanu Teniu kalbėjosi su Premjeru Algirdu Butkevičiumi bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku.
Visi sutarė, kad būtų negerai, jeigu reikėtų keisti parengto biudžeto eilutę. Tačiau pažadėta sugrįžti prie mažeikiškių reikalų, kai Vyriausybė iki birželio 1 dienos parengs biudžeto skaičiavimo metodiką.

Mažeikiai – paskutinėje vietoje

Savivaldybės Finansų skyriaus duomenimis, vienam mūsų rajono savivaldybės gyventojui šiais metais tenka 732 litai savarankiškoms funkcijoms vykdyti skirtų lėšų, o Lietuvoje vidutiniškai – 896 litai.
Pagal šį rodiklį tarp 60 šalies savivaldybių atsidūrėme paskutinėje vietoje.
Ir anksčiau pagal šį rodiklį mūsų rajono gyventojai nebuvo tarp „turtingiausių“: 2011 metais buvome 54-i, 2010 – 58-i, 2009 – 59-i. Lėšų vienam gyventojui atitinkamai teko 751 litas, 757 ir 1 071 litas.