Iš pikeliškių švenčiamų Jurginių liko tik prisiminimai

Prieš keletą metų ganiavos pradžią simbolizavo apeigos su ožka.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Balandžio 23-ioji – Jurginės, arba šv. Jurgio – gyvulių globėjo, diena. Pagal senąsias lietuvių tradicijas, didelis dėmesys tą dieną buvo skiriamas gyvuliams ir žemės budinimui.
Kiekvienas šalies regionas turi savitas šios dienos šventimo tradicijas, o Mažeikių rajono Pikelių kaimo gyventojai prieš keletą metų atgaivino senąsias Jurginių apeigas ir jų laikėsi iki uždarant Pikelių pagrindinę mokyklą. Su mokykla dingo ir šv. Jurgio dienos visuotinis šventimas. Tačiau buvę šventės organizatoriai tikisi, kad susiklosčius palankioms aplinkybėms ši žemės budinimo šventė Pikeliuose gali atgimti iš naujo.

Šventę rengė du dešimtmečius

Jurginių šventė Pikelių parapijoje buvo atgaivinta beveik prieš du dešimtmečius ir gyvavo iki uždarant Pikelių pagrindinę mokyklą. Ši mokykla buvo uždaryta 2019 metais.
Šventės sumanytoja buvusi mokytoja Valerija Mažonienė „Santarvei“ sakė, kad šiuo metu yra likę tik patys gražiausi prisiminimai iš šv. Jurgio dienos – gyvulių globėjo dienos minėjimo ir šventimo.
Ji pasakojo: norą atgaivinti Jurgines Pikeliuose sustiprino apsilankymas Šiaulių rajone, Raudėnuose, Jurginių šventėje. Tuomet ši šventė taip patikusi, kad nusprendusi ją surengti Pikeliuose.
Iš pradžių šventė Pikeliuose būdavo nedidelė, joje dalyvavo tik „Bočiai“ ir Pikelių pagrindinės mokyklos atstovai, vėliau šventės dalyvių gretos išsiplėtė – į Jurgines atvykdavo svečių ir iš didžiųjų Lietuvos miestų. Vėliau dėl finansų stygiaus šventė po truputį traukėsi, galiausiai Jurgines kasmet švęsdavo tik Pikelių pagrindinės mokyklos bendruomenė. Prieš dvejus metus uždarius šią mokyklą, nebeliko nė to.
„Būtų neblogai, jei atsirastų bendraminčių ir būtų galima atgaivinti vėl Jurgines Pikeliuose. Kuo galėčiau, prisidėčiau ir padėčiau. Pastebėjau, kad paskutiniu metu daugiau dėmesio rajone yra skiriama paminklų, įvairių statinių išsaugojimui, o ne tradicijų atgaivinimui ir puoselėjimui“, – kalbėjo V. Mažonienė.
Ir vis tik moteris sakė neatmetanti galimybės, kad po kelerių metų pertraukos vėl galės žmones pakviesti į Jurginių šventę Pikeliuose.

Apie tradiciją informacijos pakanka

Noras atgaivinti žemės budinimo dieną – didelis, tuo labiau kad apie šią tradiciją yra nemažai informacijos.
V. Mažonienės teigimu, yra duomenų, jog gilioje senovėje mūsų protėviai net naujus metus pradėdavę skaičiuoti nuo Jurginių, o ne nuo sausio mėnesio.
Spėjama, kad nuo tų laikų yra išlikęs ir palinkėjimas „Sveiki, sulaukę pavasario“. Jurginės su nauja pradžia buvo siejamos dar ir dėl to, kad nuo tos dienos prasidėdavo žemės darbai bei ganiava.
Taip pat būdavo sudaromos sutartys su šeimynomis ar piemenimis, kurie dirbdavo pas ūkininkus. Iki to laiko jie nežinodavo, nei kur dirbs, nei kur gyvens.
Per Jurgines prasidėdavęs darbų ratas, tarsi simbolizuojantis naujų metų pradžią. Tokią archaišką šventę būtų sunku įsivaizduoti be apeigų su gyvuliais – jų išvarymo iš tvarto.
Ši apeiga vykdavo, nežiūrint į tai, koks oras už lango. Žemaitijoje per Jurgines šeimininkė apeidavo gyvulius, į apavą įsidėjusi nuodėgulį, o pačius gyvulius apibarstydavo kadagio ar verbos šakelėmis, aprūkydavo dūmais. Šių apeigų neatsiejama dalis – margučių, vadinamų „jurgučiais“, dėjimas po tvarto slenksčiu. Kiaušiniai turėdavo būti tik raudonos spalvos.
Pašnekovės teigimu, ties tvarto slenksčiu būdavo dedama užrakinta spyna, kuri simbolizuodavo „užrakintus“ vilko dantis – žmonės tikėjo, kad tuomet vilkai nepuls gyvulių.
Atėjus pavasariui, darbo atsirasdavo ir piemenėliams, todėl per Jurgines nemažas dėmesys buvo skiriamas ir jiems – per šią šventę šeimininkės nešykštėdavo vaišių. Pridėdavo į krepšelį šviežių kiaušinių, kad piemenys ant laužo galėtų išsikepti kiaušinienės.

Kaip apeigines karves pakeitė ožkos

V. Mažonienė prisimena: Jurginių šventę pikeliškiai švęsdavo įvairiai. „Pirmaisiais metais, kai pradėjome švęsti Jurgines, gyvulių apeigoms pakako. Vėliau kaime nelikus karvių augintojų, teko jas pakeisti ožkomis“, – pasakojo moteris.
Išskirtine Jurginių apeiga Pikeliuose tapo ir bendruomenės moterų kepama kiaušinienė su garšvomis.
V. Mažonienės teigimu, kiaušinienė, jos kepimas ypač patiko pikeliškių vaikams, ši tradicija išlaikyta iki mokyklos uždarymo.
Per Jurgines šventės dalyviai kopdavo į vieną aukščiausių Pikelių apylinkės šlaitų – šalia Lūšės upelio. Ten paskelbdavo, kad pavasaris jau atėjo.
Senovėje tai darydavo patys garbingiausi ir vyriausi kaimo gyventojai. Jie ne tik šaukdavo: „Jau pavasaris atėjo!“, bet dar ir mušdavo didžiulius būgnus. Taip siekta pažadinti žemę naujam gyvenimui, naujai pradžiai.
V. Mažonienė prisiminė: per pirmąją Jurginių šventę, kai vyriausieji ir garbingiausieji Pikelių kaimo žmonės užkopė į šlaitą ir šaukė pavasarį bei mušė būgną, nugriaudėjo perkūnija. Vėliau paaiškėjo, kad griaustinis ir žaibas buvęs tik toje vietoje, kitur jo nebuvo girdėti…
„Nemažai garbingo amžiaus pikeliškių jau atgulė amžino atilsio arba sunkiai serga. Tarp jų – ir žmonės, kurie paprastai per Jurgines mušdavo būgną ir kviesdavo pavasarį“, – apgailestavo V. Mažonienė.

Panašūs ir skirtingi papročiai

Panašių tradicijų buvo laikomasi ir kituose Lietuvos etnografiniuose regionuose.
Krikščionybės laikais Jurginės minėtos kaip šv. Jurgio – gyvulių globėjo – diena. Žmonės tikėjo, kad šv. Jurgis gali nukreipti ir audros debesis, todėl jį garbino ne tik artojai, bet ir žvejai.
Senovėje Jurginių šventė trukdavo keliolika dienų. Ji buvo skirta apeigoms, susijusioms su pirmaisiais pavasario darbais. Kaip jau minėjome, ši šventė ypač siejama su ganiavos pradžia.
Kai kur Lietuvoje pirmą kartą išgenamus gyvulius per nugaras „mušdavo“ arba paglostydavo žilvičio šaka su „kačiukais“, kad jie būtų apvalūs, riebūs, sveiki ir apsaugoti nuo vilkų.
Tą dieną mūsų senoliai aukodavo apeiginę duoną. Paprastai ji būdavo kepama mažais kepaliukais, skirtais kiekvienam gyvuliui. Iškeptus kepalus suraikydavo pagal įspaustus griovelius ir, nuvežę prie bažnyčios, išdalydavo elgetoms, prašydami jų melstis už gyvulius.
Jurginių papročiu, duona taip pat buvo nešama apie laukus ir užkasama dirvoje, nes tikėta, kad taip žemdirbys galės geriau susikalbėti su žeme maitintoja.
Kadangi Jurginės laikomos žemdirbių ir gyvulių švente, tikėta, kad šią dieną nieko negalima daryti su gyvuliais – nei dirbti, nei arti, nei važiuoti. O jei kas šio papročio nesilaikys, tam gyvuliai nuo ligų išgaiš arba žvėrys juos išpjaus. Manyta, kad Jurginių rytą geriausiai sėti rūtas, nes jos tuomet gražiai ir ilgai žaliuosiančios.
Per Jurgines, kaip ir per kitas apeigines šventes, kaimynai lankydavo vieni kitus, linkėdami gausaus derliaus, žemdirbiams – sveikatos. Kai kas tą dieną nevalgydavo mėsos ir taukų, tik žuvį ir duoną, nors tradicinė arkliaganių kiaušinienė buvo populiari beveik visuose regionuose.

2 Atsakymai į “Iš pikeliškių švenčiamų Jurginių liko tik prisiminimai”

  1. Septyni altoriai paskata tradicijoms parašė:

    Pikelių Švč. Trejybės medinio “baroko” bažnyčioje yra septyni pagrindiniai altoriai, tai Šv. Mykolo Arkangelo, Šv. Jono Krikštytojo, Marijos Mergelės sopulingosios, Šv. Judo Tado, Nukryžiuotojo, Šv. Antano ir centrinis Šv. Trejybės altorius. Tradicijos yra artimesnės vietos gyventojams, kai yra siejamos su bažnyčioje esančiomis religinėmis šventėmis ar bažnyčioje esančiais altoriais. Gerai kai ir ir kitokių. Šv. Jurgio krikščioniškas paveikslas yra virš Šv. Judo Tado pagrindinio altoriaus.

  2. Tradicijos Pikeliuose parašė:

    Pikeliuose išlaikomos tradicijos švenčiant Šv. Mykolo Arkangelo atlaidus, nes tai tituliniai atlaidai ir bažnyčioje yra vienas iš septynių medinių altorių. Minima sausio 13-oji, Vasario -16 -oji, Kovo -11-oji, giedama Tautinė giesmė, susirenkama ant Lūšės upelio prie Latvijos paminint Baltijos kelią, švenčiama Vasaros tradicinė šventė, kasmet pravedama Advento popietė “Nupinkime Advento vainiką”. Daug dėmesio skiriama paveldo objektams, kurie atėjo iš praeities į dabartį, tai istorija, be kurios atminties nebus ateities, prisidedama prie turizmo plėtros Mažeikių rajone. Skatinamas fizinis aktyvumas. Tai tik dalis Pikelių tradicijų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto