Išlaikytas „Žemaičių egzaminas“ įpareigoja puoselėti žemaitiškumą

Gruodžio 2 dieną Žemaitijos turizmo informacijos centras, surengęs internete žaidimą „Žemaičių egzaminas“, jau antrus iš eilės metus aiškinosi, kas labiau žemaitis.
Minint Žemaitijos sostinės 231-ąjį gimtadienį pagerbti šių metų egzamino nugalėtojai Gintautas Naglisas (Telšiai), Aldona Norkienė (Telšiai), Nijolė Sereikienė (Klaipėda).

Laimę bandė tūkstančiai dalyvių

„Žemaičių egzamine“ šiais metais buvo 20 klausimų, susijusių su žemaičių kalba. Tą parą, kai vyko egzaminas, prie žaidimo iš telefonų, stacionarių kompiuterių bei planšečių žaidėjai jungėsi 3 425 kartus. Iš jų 1 182 dalyviai vienaip ar kitaip užduotis įveikė.

Egzamino dalyvių didžioji dalis – iš Lietuvos teritorijos. Taip pat žaista iš Norvegijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Danijos, Airijos, Nyderlandų ir kt. Žaidė ir dzūkai, ir žemaičiai, ir kiti lietuviai. Dalyvavo LR Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai, įmonių ar organizacijų kolektyvai, moksleiviai.

Laimėtojai

„Žemaičių egzamino“ nugalėtoju tapo telšiškis Gintautas Naglisas. Jam renginio metu įteiktas Žemaičių kultūros draugijos įsteigtas prizas – žemaičio pasas.

Antrąją vietą pelnė telšiškė Aldona Norkienė. Ji laimėjo žemaitiškų patiekalų degustaciją kavinėje „Senamiestis“.

Trečioji vieta ir prizas – ekskursija po Telšius su profesionaliu telšiškiu gidu – atiteko klaipėdiškei Nijolei Sereikienei.

Paguodos sertifikatas įteiktas atkakliausiam dalyviui Tadui Jundului, šiuo metu viešinčiam Norvegijoje. Jis žaidė ir bandė laimėti net 14 kartų.

Atsakingai ruošėsi egzaminui

Geriausią rezultatą parodęs G. Naglisas „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo, jog ir pernai bandė pasitikrinti savo žinias šiame egzamine, tačiau nesėkmingai. Tad šiais metais ruošėsi iš anksto, atsakingai peržiūrėjo visus Žemaitijos turizmo informacijos centro pateiktus filmukus, kuriuose buvo paslėpti atsakymai. Ir tai Gintautui atnešė sėkmę!

Egzaminas, pasak laimėtojo, nebuvo sunkus. Buvo keletas klausimų, kur teko spėti, tačiau sėkmingai.

Gintautas gimė ir augo Telšiuose, yra tikras žemaitis. Nors atviravo, kad kažkaip ypatingai žemaitiškumo nepuoselėjantis, mėgsta lankytis miesto renginiuose, puikiai pažįsta savo kraštą, tačiau nuo dabar stengsis tai daryti rimčiau – laimėjimas įpareigoja.

Žemaitiškumas labai svarbus

Antrosios vietos laimėtoja telšiškė A. Norkienė irgi teigė, jog „Žemaičių egzaminas“ jai nebuvo labai sudėtingas, nes pati esanti žemaitė ir iš vaikystės atsimena daug senovinių žodžių bei posakių, kuriuos vartojo jos tėvai ir seneliai, taip pat domisi žemaičių kultūra. Prieš egzaminą peržiūrėjo keletą vaizdo įrašų Žemaitijos turizmo informacijos centro puslapyje.

Aldonai patiko „Žemaičių egzamino“ klausimuose paminėti posakiai „Je žemaitis ožsėspėrs, ėr i debesis ispėrs“, „Žemaitėška šnekietė īr kap kūlius ritinietė“ bei pritaria žemaičių kalbos mylėtojos Janinos Zvonkuvienės nuomonei, kad labai gražus žemaitiškas žodis yra „kondoulelė“, nors ir retai bevartojamas. Tiesa, šį žodį telšiškė buvo girdėjusi vaikystėje iš močiutės.

„Žemaitiškumas man labai svarbus, nes gimiau ir augau Žemaitijoje, Plungės rajone. Studijavau Vilniuje lietuvių kalbą ir literatūrą. Mano diplominio darbo tema buvo susijusi su tarme – „Žemaičių tarmės veiksmažodžių ypatumai“. Diplominio darbo vadovas, dialektologijos dėstytojas sakydavo, kad reikia didžiuotis savo tarme, nes tai tautos gyvybingumo šaltinis, ir ne visi lietuviai gali suprasti tarmėse glūdinčius stebuklus. Aukštaičiui neįkandami tokie posakiai: „Bi tik led, mėkem da“, „A sekontio lėpontiu ī“, „Mėkem da, pakol led“. O posaki „A katuka ataka“ dažnas palaiko japonišku! Būdama studentė, džiaugiausi galėdama bendrauti tarmiškai su kurso draugėmis iš Žemaitijos, o juokingiausia būdavo, kad dažnai tekdavo išversti, apie ką kalbame, nes studentės iš kitų regionų nieko nesuprasdavo“, – pasakojo žemaitė.

A. Norkienė gyvena Telšiuose, dirba lietuvių kalbos mokytoja ir džiaugiasi, kad jos mokiniai yra puikiai išsaugoję gimtąją tarmę, geba deklamuoti ir net kurti žemaitiškai. Kadangi 2022-ieji paskelbti Žemaičių kalbos metais, tai su kolegomis mokykloje organizavo daug renginių, dalyvavo Telšių kultūros centro organizuotame regioniniame žemaitiškos kūrybos ir žemaitiškų skaitymų konkurse „Rokoukemies ėr korkem žemaitėškā“.

„Džiugu, kad mokiniai renka senuosius žemaitiškus žodžius, domisi žemaitiškomis tradicijomis. Saugoti tarmę būtina, nes jei žemaičių tarmė išliks gyvybinga, tai ir lietuvių kalba gyvuos dar ilgai“, – įsitikinusi pašnekovė.
Aurelija SERVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto