Bova i žemaitėškė vaidėnėmaa, šuokėmaa, dainiavėmaa – dalyvava i mažė, i dėdelė.
Vės padejoujem – pasaulis globalie, vėskas panašie, nykst kalbas i tarmės. Bet vėinė griaun, vu kėtė stata. Teep bova vėsomet. Teep yr i šėndėin.
Bovau Seduos vakū darželie. Kaap Žemaitiu kultūras draugėjės Seduos skyriaus pirminininkė, iteikiau Žemaitė pasus. Pasus jiemė beveik vėsas darželė darbuotuojės, anū vyraa, vu kėtuos i paugė vakaa. Pasos, kaap žemaitė žėnklos, bova iteikts i darželė dėrektuoree Radavičienee Bėrutaa. Svarbos yr vaduova puožiūris i kalba.
Klausiaus i džiaugiaus švėntės vediejuom: Sakalauskaatė Audra i Juškienė Danutė. Ikrėta i galva žuodee: „Tonkee būn, ka jauna, šioulaikėnė šeima, poikiausee šnekunti tarp savės žemaitėškaa, gėmos vaakou, praded su anou „aukštaitėškaa“… Teep i nuorees pasakitė, ka vaaks supras i tava gimtojė kalba. Geraa, je šalėp yr pruotinga babūnelė, katra su vakolelio teisingaa rokousės, vo je nier – i pratėnam beždžiuonoutė nu mažū dėinieliu…“
Matiau iš žmuoniū blėzguntiū akiū, kaap so meilė bova prisiminta senuoji buočiu kalba. Dar gyvs Seduo šnekiejiems sakont „liūb“ vėituo priesagas „dav“. Gyvs, bet retaa bevartuojems. Nykst i senasis pavardiū tarėms: Petkatė, Botkatė, Mačernatė. Beveik nikomet nebgėrdam šaukont: Botkalė, Petkalė…
Daug jouka sukielė žemaitėškė nusikeikėmaa: papūsk kor šnypt i kokou, pasikark pelėis šakomė, eek perstė i botelka, eek i šėkna meškeriuotė…
Bova i žemaitėškė vaidėnėmaa, šuokėmaa, dainiavėmaa – dalyvava i mažė, i dėdelė. Vu pu vėskuo – be gala skani cėbulynė, spėrgėnė, kastinys i neloptas bolbės. Senėjee varga valgee dar pėlnaa gyvou. Ne tik senuoji karta, bet i jaunė žmuonis valga pasėskanindamė. Tik geriau gyvendamė cėbulynė dėrb ne iš sėlkės galvuos, vo iš vėsuos sėlkės, tonkee i be galvuos. Kūn padarysi, bet cėbulynės smuoks tėkraa tebier gers.
„….Nykst i senasis pavardiū tarėms: Petkatė, Botkatė, Mačernatė. Beveik nikomet nebgėrdam šaukont: Botkalė, Petkalė…“ – pavadėna muni mokytuos mokykluo „… Daukšėkė…“ :))))))))