Jauna fotografė pamėgo nelengvą portreto ir autoportreto žanrą

Lėja Kinčinaitė penktus metus lanko fotografijos būrelį Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centre. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Studijoje „Algis tattoo“, esančioje galerijoje „Minima“ (Laisvės g. 28), šiuo metu eksponuojama mažeikiškės jaunosios fotografės Lėjos Kinčinaitės personalinė fotografijų paroda „Alter ego“. Joje karaliauja portretai ir autoportretai.

Fotografijos būrelio senbuvė

L. Kinčinaitė šiuo metu mokosi Merkelio Račkausko gimnazijos antroje klasėje.
Gimnazistė pasakoja: anksčiau ji lankė labai daug būrelių, išbandė įvairias veiklas, tačiau mokydamasi šeštoje klasėje atrado Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centre veikiantį fotografijos būrelį.
„Patiko ten buvusi atmosfera. Patiko nuoširdi mokytoja, tikras žmogus – Gražina Plonienė. Tai pirmiausia ir „užkabino“. O dabar jau penktus metai esu šio būrelio lankytoja. Kaip sakoma, esu senbuvė“, – pajuokavo pašnekovė.
Pasak Lėjos, dauguma šiandieninių vaikų bei paauglių mėgsta fotografuotis ir fotografuoti. Kol pradėjo lankyti būrelį, mergaitė irgi mėgdavo šį tą pafotografuoti telefonu. O būrelis tapo paskata į fotografijos pasaulį leistis giliau.

Pamėgo autoportretus

Mergina savo fotografijų parodą pavadino „Alter ego“. Išvertus tai reiškia „vidinis, tikrasis aš“.
Pašnekovė savo parodai pasirinko nelengvą temą. Šiuolaikinėje idealų visuomenėje dažnas žmogus save įspraudžia į rėmus ir aplinkiniams pateikia „geresnę“ versiją. Arba tokią, kuri priimtinesnė aplinkiniams. Taip prasideda kova tarp idealo ir alternatyviojo ego arba kitaip – tikrojo „aš“.
„Parodoje dominuoja mano autoportretai. Tai yra fotografijos žanras, kuris mane sužavėjo ir įtraukė. Per tuos metus, kai mokausi fotografijos, turėjau daug laiko bandymams save suprasti, pažinti ir pateikti. Nuotraukose norėjau užfiksuoti kylantį konfliktą ir jo kamuojamą asmenybę“, – pasakojo L. Kinčinaitė.
Jos parodą užbaigia šviesios nuotraukos, kuriose dominuoja žmogaus kūno linijos, harmonija. Merginos linkėjimas visiems žmonėms, kurie stoja į vidinę kovą tarp geresnio ir tikrojo „aš“: vieną dieną atrasti vidinę harmoniją.

Gimnazistė pamėgo autoportreto žanrą. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Dėkinga mokytojams

Savo fotografijų parodą L. Kinčinaitė surengia jau ne pirmą kartą. Pirmoji, pavadinta „Pati sau mūza“, praėjusių metų vasarį buvo eksponuojama Viešojoje bibliotekoje.
„Surengti parodą „Alter ego“ padrąsino mano fotografijos mokytoja Gražina. Apie tai svarstėme jau prieš karantiną ir nusprendėme, kad reikia pradėti ruoštis.
Esu labai dėkinga mokytojai už galimybę tobulėti, pasitikėjimą ir tikėjimą manimi. Taip pat ir galerijos kuratoriui Aleksandrui Novakui, kuris taip pat pasitikėjo ir leido eksponuoti darbus jo vadovaujamoje galerijoje“, – dėkingumą išreiškė parodos autorė.

Akimirka iš parodos „Alter ego“ pristatymo. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Žmones fotografuoti nelengva

Fotografų bendruomenės nariai pripažįsta, kad žmogų fotografuoti nėra lengva. Kur kas paprasčiau įamžinti peizažus, natiurmortus, gyvūnus.
L. Kinčinaitė pasakojo, kad fotografuojant portretus jai įdomus ne tik pats fotografavimo procesas, bet ir bendravimas su žmonėmis, kurie yra potencialūs jos nuotraukų herojai.
Kartais tam, kad tarp fotografo ir to žmogaus, kuris pateks į kadrą, užsimegztų ryšys, lieka tik kelios sekundės. Lėjai smagu, kai tas ryšys atsiranda ir žmogus sutinka būti nufotografuotas. Kartais laiko pašnekesiui, trumpam apibūdinimui, kaip Lėja įsivaizduoja būsimą nuotrauką, būna ir šiek tiek daugiau. Kad ir kaip nutiktų, abu variantai jaunajai fotografei yra ir įdomūs, ir priimtini.

Nuotraukas reikia atspausdinti

Parodos nuotraukomis Lėja Kinčinaitė bando atskleisti žmogaus konfliktą tarp tikrojo aš ir alternatyviojo ego. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Apie ateitį kalbinama mergina, kuri turi daugiau meninių pomėgių, sakė kol kas nežinanti, kokius mokslus rinksis baigusi gimnaziją ir kokią vietą jos gyvenime užims fotografija. Pamąstymams ir sprendimams dar yra laiko.
L. Kinčinaitė iki šiol buvo pasinėrusi į skaitmeninės fotografijos pasaulį. Jai įdomu būtų patyrinėti ir analoginę fotografiją. Tokie procesai, kaip, pavyzdžiui, fotojuostelių ryškinimas, jau yra tapę savotiška egzotika. Jie – Lėjos ateities planuose.
Egzotika, retenybe, o kai kam ir atgyvena tampa ir popierinės nuotraukos. Žmonės dabar daug fotografuoja, nuotraukomis dalijasi socialiniuose tinkluose. Tačiau ar vieną dieną, tiems vaizdams dingus iš interneto, nebus taip, kad liksime be nuotraukų?
Pašnekovė sakė ir pati dažnai apie tai susimąstanti. Parodoms nuotraukas ji spausdina. Jos tikrai liks prisiminimui. Gimnazistė džiaugiasi mamos iniciatyva skaitmeninio formato šeimos nuotraukas reguliariai nunešti į fotografijos saloną, o atspausdintas jas saugoti fotoalbumuose.
Lėjos nuomone, tam, kad ateityje turėtum į ką pažiūrėti, šiandien reikia ne tik galvoti, jog reikėtų, labai reikėtų atsirinkti nuotraukas ir nunešti jas atspausdinti, bet taip ir padaryti.

One Reply to “Jauna fotografė pamėgo nelengvą portreto ir autoportreto žanrą”

  1. Kazkas.. parašė:

    Saunuole Leja, tikrai didziuojuosi ir dziaugiuosi uz si mergina…pirmyn:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*