Jaunieji šauliai pagerbė mūsų kraštiečio Antano Ubavičiaus atminimą

Gabijiečiai į šį žygį išsiruošė jau trečią kartą, pirma iš kairės – būrio vadovė Rima Skrodenytė. Nuotr. iš Mažeikių šaulių archyvo

Mažeikiškiai jaunieji šauliai dalyvavo naktiniame žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“. Šiemet jis buvo skirtas pagerbti sukilime žuvusio mūsų kraštiečio, šaulio savanorio Antano Ubavičiaus atminimą.

Pagerbė kraštiečio atminimą

Klaipėdos sukilimas – tai 1923 m. sausį įvykęs lietuvių sukilimas prieš prancūzų valdymą Klaipėdos krašte, užtikrinęs Lietuvos ūkiui galimybę naudotis Klaipėdos uostu.
Šis sukilimas buvo svarbus savarankiškas politinis ir karinis žingsnis tarpukario Lietuvos istorijoje.
Apsuptos Klaipėdos puolimas prasidėjo sausio 15-osios rytą, prancūzų karinė įgula pasidavė popiet. Sukilimo metu žuvo du prancūzai, vienas vokiečių žandaras bei 12 lietuvių. Pirmasis iš žuvusiųjų – Mažeikių XIII šaulių rinktinės, Tirkšlių šaulių būrio šaulys savanoris, 27-erių metų Antanas Ubavičius, kuris krito tarp Girulių ir Melnragės.
Gabijos gimnazijos jaunųjų šaulių vadovė Rima Skrodenytė, trečią kartą dalyvavusi tradiciniame naktiniame žygyje, papasakojo apie mūsų kraštietį.
Spurganų kaime gimęs A. Ubavičius 1910 m. baigė Tirkšlių pradinę mokyklą ir išvyko į Rygą mokytis batsiuvio amato. Po penkerių metų jis buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę, o po trejų metų tarnybos sugrįžo į nepriklausomą Lietuvą.
„Iš pradžių jis kaip šaulys prisijungė prie Sedos komendantūros, vėliau tarnavo Mažeikių komendantūroje. Kai susikūrė Tirkšlių šaulių būrys, tapo jų vadu. Žygyje į Klaipėdą dar dalyvavo ir septyniolikmetis mažeikiškis gimnazistas Antanas Kenstavičius, vėliau dalyvavęs 1941 metų Birželio sukilime. Jis buvo Tėvynės apsaugos rinktinės bataliono vadas“, – pasakojo R. Skrodenytė.

Sieks įamžinti atminimą

Iš Klaipėdos sukilime žuvusių lietuvių keturi buvo šauliai savanoriai, aštuoni kariai, nors visi dėvėjo civilinę aprangą. Sausio 20 d. trys šauliai, tarp jų – ir A. Ubavičius, buvo palaidoti senosiose Klaipėdos kapinėse, kur dabar yra skulptūrų parkas. Po trejų metų jiems atminti buvo pastatytas paminklas, kuriam panaudotas Nemirsetos riboženklis.
A. Ubavičiaus tėvas norėjo sūnaus palaikus parvežti į gimtinę. Būdamas neturtingas jis prašė valdžios prekinio vagono kūnui pervežti, bet šis prašymas nebuvo patenkintas. Tada tėvas sutiko, kad šaulio palaikai liktų uostamiestyje.
Žuvusiojo šaulio atminimui įamžinti buvo nuspręsta pastatyti paminklą Tirkšliuose, 1926 m. vietos šauliai rinko jam aukas, tačiau, pasak R. Skrodenytės, ketinimams vėl sutrukdė pinigų stygius – surinkta tik apie 100 litų, o jo statybai reikėjo daugiau nei 700 litų, tad sumanymo įgyvendinti nepavyko.
Pernai Tirkšliuose lankėsi šio žygio organizatoriai. Susitikime su miestelio bendruomene jie iškėlė mintį, kad vis dėlto reikia Tirkšliuose įamžinti Klaipėdos sukilime žuvusio šaulio savanorio atminimą.

Žygio pradžią apsunkino snygis, kuris truko dvi valandas. Nuotr. iš Mažeikių šaulių archyvo

Vaikų skaičių pakoregavo ligos

Į 22-ą kartą rengiamą žygį „Klaipėdos sukilėlių keliais“ išvyko apie 30 jaunųjų šaulių iš Gabijos, Sodų, Kalnėnų, Tirkšlių, Židikų ir Viekšnių būrių.
„Pirmą kartą žygiavome 2018 metais – maršrutu Palanga–Klaipėda, antrą kartą – po dvejų metų maršrutu Gargždai–Klaipėda. Pernai dėl karantino išvykti negalėjome, žygiavo tik klaipėdiečiai. Šiemet žygį pradėjome aštuntą valandą vakaro prie Palangos sporto arenos, o apie trečią nakties jį baigėme Klaipėdoje, prie stadiono. Nors iš mūsų rajono buvo daug norinčiųjų dalyvauti žygyje, tačiau pandemija ir čia „pakišo“ koją: pavyzdžiui, iš Gabijos gimnazijos užsiregistravo aštuoniolika šauliukų, tačiau vienas po kito atgulė dėl ligos. Liko tik aštuoni, kurie ir pražygiavo“, – „Santarvei“ sakė būrio vadovė.
Iš viso šioje akcijoje dalyvavo per 1800 žygeivių, Žemaitijos aštuntajai šaulių rinktinei, be mažeikiškių, atstovavo šauliai iš Telšių, Plungės, Tverų ir Rietavo.

Karklėje laukė laužas

Pandemija pakoregavo ir žygio pradžią. Jeigu ankstesniais metais visi eidavo viena kolona, šiemet užsiregistravusi grupė iš karto buvo siunčiama į žygį. Įprastai viename iš punktų žygeiviai buvo vaišinami arbata ir koše, šiemet tik Karklėje buvo sukurtas laužas, prie kurio sušalę žygeiviai galėjo trumpam pasišildyti, vengta masinių susibūrimų.
„Šis žygis nėra vien lengvas naktinis pasivaikščiojimas, vis dėlto dvidešimt penki kilometrai, keturiolika iš jų – pajūriu. Vietomis jūra prie kopų priartėjusi per metrą, teko eiti vorele, o kur dar smėlis, snygis, kuris baigėsi tik po dviejų valandų… Tačiau džiugu, kad visi mažeikiškiai sėkmingai pasiekė žygio tikslą. Tokie žygiai ugdo jaunuolių pilietiškumą, ištvermę ir pasididžiavimą tuo, kad jie gali įveikti šio ėjimo sunkumus. O ir atmintyje išlieka daug įspūdžių: dalyvių gausa, kariai, kurie visą distanciją įveikia su amunicija bei ginklais, bendrumo jausmas“, – pastebėjo R. Skrodenytė.
Visi žygeiviai, pasiekę Klaipėdą, buvo apdovanoti diplomais, o norintieji galėjo įsigyti ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus 4-ojo ir 3-iojo laipsnio medalį „Klaipėdos savanorių keliais“.
Medalio laipsnis priklauso nuo to, kiek kartų šis žygis įveiktas: 4-ojo laipsnio medalis išduodamas po pirmo ir antro žygio, 3-iojo laipsnio – po trečio ir ketvirto žygio. Būrio vadovė pasidžiaugė, kad jaunieji šauliai iš Gabijos gimnazijos Rokas Gabalis, Svajūnas Kelpšas ir Gustė Aukštakytė šį žygį įveikė jau antrą kartą.

Jūros pakrantėmis žygiuota vorele. Nuotr. iš Mažeikių šaulių archyvo

Papildė žygeivių knygeles

Mažeikių rajono šauliai, dalyvavę naktiniame žygyje, į savo žygeivio paso taupyklę jau pridėjo 25 nužygiuotus kilometrus.
R. Skrodenytė paaiškino: nuo praėjusių metų šauliams įvestas uniformos antsiuvas „Žygeivis“, kuris įteikiamas tiems, kas įveikia šimtą kilometrų. Ir ne bet kokių, o tik Lietuvos šaulių sąjungos patvirtintų pilietinių žygių metu.
„Mūsų būryje vienas iš pirmųjų, kuris tai gali pasiekti, yra šaulys Lukas Kabelis. Jam iki 100 kilometrų trūksta tik keturių. Vaikinas aktyviai dalyvauja pilietiškumo žygiuose. Pernai žygiavome generolo Povilo Plechavičiaus keliais Medvėgalio apylinkėse, todėl, be Luko, dar yra jaunųjų šaulių, kurių žygeivio knygelėse pažymėta, jog nueita 70–80 kilometrų. Vasario 16-ąją, po bėgimo už laisvę, esame numatę vykti į Alsėdžius, kur vietos šauliai organizuoja ne tik koncertą, bet ir žygį. Tad Lukas galės džiaugtis antsiuvu, o kiti žygeivio pasus papildys nueitais kilometrais“, – pasakojo būrio vadovė.
Naktinis pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ vyksta keturiais maršrutais, kurie kasmet keičiami: be minėtų maršrutų, žygeiviai į Klaipėdą eina iš Kretingos ir Priekulės, tačiau distanciją visada sudaro 25 kilometrai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto