Mūsų rajono ūkininkai rikiuoja derliaus nuėmimo darbus, kai kur laukuose jau galima pamatyti ir kombainų – pirmiausia jie pasuko į žieminių miežių ir rapsų pasėlius.
Ūkininkai prognozuoja, kad javų derlius šiemet neturėtų būti prastas – svarbu, kad to, kas užauginta, nesugadintų orai. Labiausiai jiems nerimą kelia grūdų supirkimo kainos – nors jos kol kas ir didesnės nei praėjusiais metais, tačiau pastaruoju metu vis krinta.
Daugiausia – žieminių javų
Žemės ūkio pasėlių ir naudmenų deklaravimas byloja, kad šiemet rajone daugiausia auginama žieminių kviečių – beveik 20,5 tūkst. ha, žieminių rapsų – 7,8 tūkst. ha.
Žieminių kvietrugių pasėta apie pusantro tūkstančio hektarų, vasarinių kviečių – šiek tiek per 2 200 ha, vasarinių miežių – beveik 1 900 ha. Iš ankštinių populiariausi – žirniai ir pupos, jų auginama atitinkamai apie 2 900 ir 1 900 hektarų.
Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Aleksandra Lukošaitienė, apibendrindama deklaravimo duomenis, pastebėjo, kad nuo 2018 m. rajone gerokai daugiau auginama žieminių kultūrų, tačiau mažėja vasarinių. Pavyzdžiui, žieminių kviečių ir žieminių rapsų plotų rajone padaugėjo daugiau nei dvigubai, o vasarinių kviečių sumažėjo keturis kartus – nuo 8 865 ha iki 2 233 ha, vasarinių miežių – dar daugiau.
Derlius panašus kaip ir pernai
Pirmieji kombainai žieminių miežių laukuose pasirodė dar praėjusią savaitę, o šią savaitę kai kur jie pasuko ir į žieminių rapsų laukus.
„Žieminių miežių auginu tik dvidešimt hektarų, kaip sakoma, kombainui išbandyti. Jei lietūs neužklups, savaitgalį planuoju pradėti kulti rapsus arba kvietrugius – abi kultūros vienu metu subręs, teks spręsti, kuriai teikti pirmenybę“, – kalbėjo ūkininkas iš Žemalės Paulius Pocevičius.
Pašnekovas pastebėjo, kad praėjusiais metais žieminius miežius buvo pradėjęs kulti šiek tiek anksčiau, šiemet darbymetį nukėlė vėluojantis šaltas pavasaris. Tačiau miežių derlius panašus kaip ir pernai – 5–6 tonos iš hektaro.
Ūkininkas spėjo, kad ir kitų pasėlių derlius neturėtų būti prastesnis nei pernai.
Lemia daug dalykų
Neseniai Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriui vadovaujantis ukriniškis Eligijus Pocevičius kartu su tėvais ūkininkauja nuo 2014-ųjų. Ūkininkai javų augina daugiau kaip du šimtus hektarų, iš jų – 40 hektarų žieminių miežių. Juos kulti baigė šios savaitės pradžioje.
Nors iš hektaro gauta gal po penkias tonas grūdų, toks buvo ir praėjusiųjų metų šios kultūros derlingumas, tačiau pašnekovas pripažino: derliumi nėra labai patenkintas.
„Pas mus rūgščios dirvos, o miežiai bijo rūgštingumo. Pernai pasėjau į lauką, kurio dirvožemio tyrimų nebuvau daręs, iš to ploto buvo prastas derlius. Kitur derlius buvo normalus, tad vidurkis ir susidarė apie penkias tonas“, – lygino pašnekovas.
E. Pocevičius teigė, kad prisieina tirti dirvožemį tų laukų, kuriuose niekas nenori augti. Be tyrimų sunku nuspręsti: kalkinti ar mėšlo dėti į nederlingą plotą. Ūkininkas sutinka: tokie tyrimai – papildomos išlaidos, tačiau jos atsiperka didesniu derliumi.
Lemia daug faktorių
„Santarvės“ kalbinti ūkininkai teigė, kad daug kas lemia derlingumą: dirvožemis, pasėlių priežiūra, sėkla, žemės ūkio kultūrų veislės. Orai – vienas pagrindinių faktorių.
Žiema buvusi palanki, žieminiai javai puikiai žiemojo. Tačiau šaltas pavasaris atsiliepė jų vegetacijai. Vasarojaus sėja irgi šiek tiek vėlavo.
Ūkininkų teigimu, derlingumas gali būti nukentėjęs ir dėl buvusios sausros. Nors trisdešimties laipsnių karščiai rajone truko tik kelias dienas, tačiau ir jie spėjo pakenkti kai kuriems augalams – apdegino pupų, žirnių žiedus.
Skurdesnį derlių gaus ir ūkininkai, neturėję trąšų atsargų ir neįstengę nupirkti jų, šiemet pabrangusių šešis ar daugiau kartų. O kad tokių buvo, byloja ir kaip diena nuo nakties besiskiriantys tręšti ir netręšti pasėliai.
Yra išguldytų pasėlių
Didžiausių nuostolių patirs tie ūkininkai, kurių pasėliai nukentėjo nuo liūčių, krušos.
„Mūsų pusėje yra suguldytų javų. Daugiausia nukentėjo labiau patręšti pasėliai arba išgulimui neatsparios veislės“, – pastebėjo ūkininkas iš Purvėnų Rimantas Gramas.
Pašnekovas pridūrė: nuo šitos bėdos pagelbėtų augalų augimo reguliatoriai, kurie trumpina ir stiprina javų šiaudus, apsaugo nuo išgulimo, tačiau kai šitiek pabrango trąšos, kitos cheminės priemonės, ūkininkams tenka gerai suskaičiuoti savo išlaidas.
„Viską lems rugpjūčio orai. Jei jie bus sausi, dar bus galima nukulti suguldytus javus – nors ir su nuostoliais. Tačiau jei užklups liūtys, kruša, jos javus dar labiau prispaus prie žemės, ten grūdų kokybės jau nebebus“, – kalbėjo ūkininkas.
E. Pocevičius pastebėjo, kad ypač daug išguldytų javų yra Viekšnių pusėje. Išguldyti ir jo paties vienos veislės kviečiai, teko kviestis ir draudimo kompanijos atstovus. Ūkininkas jau antrus metus draudžia pasėlius, nes tai padeda sumažinti dėl gamtos patirtus nuostolius, tik netesybų grūdų supirkėjams nekompensuoja.
Dirba našesnė technika
Kalbinti ūkininkai teigė, kad, nepaisant permainingų orų, vidutinis javų derlius neturėtų būti prastas. „Užauginti – tik vienas etapas. Kitas – derlių išvežti iš laukų. Jei lietingi orai, jie ne tik darbus pristabdo, bet ir grūdų kokybę sugadina, nukenčia pajamos“, – kalbėjo Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus vadovas E. Pocevičius.
Su R. Gramu kalbėdami apie javapjūtę, prisiminėme kolūkių laikus, kai kombainai į laukus važiuodavo „apauti“ vikšrais. Arba būdavo taip, kad dėl įmirkusių dirvų laukuose likdavo ne tik nenuimtų grūdų, bet ir nenukastų bulvių.
Ar gali būti taip, kad per tuos kelis dešimtmečius orai tapo kur kas palankesni žemdirbiams?
R. Gramo teigimu, šiek tiek tų gerų pokyčių gal ir yra. Tačiau ne dėl orų visas užaugintas derlius laiku atsiduria aruoduose, javapjūtė nebe tokia varginanti.
„Dabar laukuose dirba galinga, šiuolaikiška technika. Jeigu orai palankūs, nuimti derlių galima per dvi savaites, kai kolūkyje javapjūtė tęsdavosi du mėnesius, nusikeldavo į lietingą rudenį. Be to, žinome, ir koks buvo požiūris į darbą, daugumai prievaizdų reikėdavo. O ūkininkai dirba sau, atsakomybė visai kita“, – lygino pašnekovas.
Kainos šokinėjančios
Ūkininkams pagrindinis galvos skausmas, kokios bus pajamos iš javų auginimo, ar jos padengs sąnaudas. Pavasarį viešai skelbiamos kainos ir prognozės žadėjo neblogus metus.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro paskutinį kartą skelbti duomenys apie grūdų kainas bylojo, kad Lietuvos grūdų supirkimo įmonės birželio mėn. pabaigoje kviečius supirko vidutiniškai po 393 eurus už toną – 3,68 proc. didesne kaina, lyginant su ankstesne savaite, bei 78,35 proc. brangiau negu 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Pašarinių miežių (II klasės) supirkimo kaina analizuojamu laikotarpiu padidėjo 36 proc. (iki 381 eurų už toną), avižų – beveik 16 proc. (iki 284 eurų). Palyginti su 2021 m. tuo pačiu metu buvusiomis grūdų supirkimo kainomis, pašariniai miežiai (II klasės) ir avižos pabrango daugiau nei 2 kartus.
Ūkininkai pastebėjo, kad optimistiškai nuteikusios kainos pastaruoju metu ėmė kristi. Pavyzdžiui, už kviečių toną šią savaitę buvo siūloma tik 320–340 eurų, kai pavasarį jų kaina siekė ir per 400 eurų.
Ypač smarkiai krito rapsų supirkimo kainos – jei prieš porą mėnesių už toną buvo mokama iki 850 eurų, tai šiuo metu net dviem šimtais mažiau. Tačiau kol kas ir sumažėjusios supirkimo kainos yra didesnės nei praėjusiais metais.
Ūkininkų teigimu, tai nereiškia, kad ir pajamų bus daugiau. Juk jų išlaidos smarkiai padidėjo dėl brangusių degalų, sėklų, trąšų, technikos ir panašiai.
Sunku prognozuoti
Tiesa, javų augintojus supirkėjai dar pavasarį kvietė sudaryti išankstines grūdų bei rapsų pardavimo sutartis. P. Pocevičius ir R. Gramas džiaugiasi suspėję pasirašyti sutartis dėl rapsų pardavimo, kai jų tonos kaina dar buvo didesnė nei aštuoni šimtai eurų.
Kalbinti ūkininkai sudaro išankstines sutartis ir dėl grūdų pardavimo, pasilikdami „rezervą“ ateičiai. Jų teigimu, tokios sutartys – savotiškas žaidimas, rebusų sprendimas, nes sunku atspėti, kaip bus ateityje, nors pasėliai ir gražūs, nežinia, ar pavyks nuimti visą derlių. Išlieka rizika, nes nesėkmės atveju, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų laukia sankcijos.
„Pavasarį kainos kilo. Kai prasideda javapjūtė, jos ima kristi. Supirkėjai nekvaili, žino, kad tie ūkininkai, kurie neturi sandėlių, niekur nedings, vis tiek jiems parduos užaugintą produkciją“, – apie kainų pokyčius samprotavo R. Gramas.
Pašnekovas spėjo, kad lapkričio, gruodžio mėnesiais grūdai vėl gali brangti, todėl dalį savo derliaus paliks sandėliuoti.
E. Pocevičius mano, kad pasaulinėje biržoje grūdų supirkimo kainos daug priklauso ir nuo situacijos dėl karo vienoje didžiausių grūdų eksportuotojų – Ukrainoje.
„Kai paskelbė, kad susitarta dėl Ukrainos grūdų išvežimo, kainos dar labiau krito. Kai rusai paleido raketas į Odesos uostą, kainos šoktelėjo. Kainos labai banguoja ir jų prognozuoti neįmanoma“, – kalbėjo Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas.
Baltic Agro sėklų ūkininkams asortimentas
