Rajono ūkininkai šiemet deklaravo beveik 64 tūkst. hektarų pasėlių ir žemės ūkio naudmenų. Bene didžiausią šio ploto dalį užima javai. Javapjūtė jau beveik baigta, žemė paruošta arba ruošiama žiemkenčių sėjai.
Mažeikiškių ūkininkų šiemetinis javų derlius nedžiugina nei gausa, nei kokybe, o ir grūdinių kultūrų supirkimo kainos gerokai mažesnės nei pernai.
Ūkininkų teigimu, įtakos tam turėjo užsitęsusi sausra.
Deklaravo pasėlius
Javapjūtės pradžioje prasidėję lietūs ūkininkams nesutrukdė laiku nukulti javus. Kol kas itin didelių eilių prie grūdų supirkimo punktų Mažeikiuose nebuvo, nebent parduodant rapsą.
Tikėtina, kad ūkininkai, turintys, kur laikyti grūdus, ir galintys juos savarankiškai išdžiovinti, laukia vėlyvo rudens, kuomet grūdų supirkimo kainos turėtų šiek tiek padidėti.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus duomenimis, šiemet mūsų rajono savivaldybėje 2131 pareiškėjas deklaravo per 64 641 hektarą pasėlių. Deklaruota daugiau kaip 31 tūkst. hektarų žieminių pasėlių. Daugiausia iš jų – kviečių (21 918 ha), kvietrugių (1183 ha), miežių (962 ha). Iš daugiau kaip 9500 hektarų vasarinių pasėlių – avižų (2050 ha), kviečių (2505 ha), miežių (3453 ha), mišinių (1714 ha).
Nemaži plotai skirti aliejinėms kultūroms: žieminiams rapsams (7264 ha) ir vasariniams rapsams (291 ha); ankštiniams augalams – žirniams (3397 ha), pupoms (2714 ha). Linai auginami 245 ha plote, garstyčios – 171 ha.
Pievos ir ganyklos mūsų rajone sudaro 10,5 tūkst. hektarų.
Neskuba parduoti
Tai, kad mažeikiškiai ūkininkai neskuba parduoti nukultų javų, „Santarvei“ patvirtino Savivaldybės vicemeras Eimantas Salatka, kuruojantis seniūnijų veiklos ir žemės ūkio sritis.
„Kas turi džiovyklas, kur sandėliuoti, neskuba vežti grūdų į supirktuves. Ūkininkai laukia geresnių kainų, nes per kūlimą paprastai supirkimo kainos mažos. Artėjant žiemai, jos šiek tiek padidėja, todėl kai kurie ūkininkai grūdus parduoti veža tik po lapkričio ar net po Naujų metų“, – sakė E. Salatka.
„Santarvė“ susisiekė su kai kuriomis grūdų supirkimo įmonėmis, įsikūrusiomis Mažeikiuose. Derliaus supirkėjai nebuvo kalbūs – teisinosi dideliu užimtumu. Jie tik patvirtino, kad grūdų supirkimo kainos kur kas mažesnės nei pernai, bet ir šiųmetinio derliaus kokybė esanti kur kas prastesnė. Be to, kai kurie mūsų rajono ūkininkai nesikreipia į grūdų supirkėjus, o bando patys parduoti grūdus per socialinius tinklus. Viename iš skelbimų nurodyta, kad vasariniai ir žieminiai kviečiai parduodami po 200 eurų už toną.
Derlius – vienas iš prasčiausių
Panašias kainas įvardijo ir „Santarvės“ kalbinti mūsų rajono ūkininkai. Pauliaus Pocevičiaus, auginančio rapsus, kviečius ir rugius, teigimu, šie metai – vieni iš prastesnių. Panašiai buvo 2018-aisiais, kai pasėliai tai pat nukentėjo nuo stiprios sausros.
„Viską kulti baigėme beveik prieš savaitę. Derlius dėl sausros žymiai prastesnis. Priesmėlyje pasėliai visai sunyko, o nukultų grūdų kokybė pasiekė tik antrą ir trečią klasę“, – sakė P. Pocevičius.
Pasak jo, pernai situacija buvusi visai kitokia – ir dėl grūdų supirkimo kainos, ir dėl kokybės.
„Pernai buvo daug aukščiausios klasės grūdų. Supirkimo kainos už kviečių toną praėjusiais metais siekė 350 eurų, o šiais metais, pagal klasę, vos po 200 eurų“, – pastebėjo ūkininkas.
P. Pocevičius pažymėjo, kad kol kas dar nėra suvesti rezultatai, kiek tonų grūdų buvo prikulta iš hektaro, tačiau abejoja, ar bus daugiau nei 3,5–4 tonos.
Sumažėjo beveik perpus
Ūkininkas Antanas Tenys pastebėjo, kad šiais metais šiek tiek geresnis yra rapsų derlius. Pupos dar nenukultos, bet jau aišku, kad derlius bus mažesnis, nes nemaža dalis jų neužmezgė ankščių. Kviečių derlius mažesnis ir kokybė prastesnė. Aukščiausios klasės grūdų išvis nėra, šiek tiek – pirmos klasės ir daugiausia – antros.
„Grūdines kultūras baigėme kulti rugpjūčio 15-ąją. Pupos dar laukia savo eilės. Yra buvę, kad kulti baigėme net rugpjūčio 2-ąją. Tais metais taip pat buvo didelė sausra“, – kalbėjo A. Tenys.
Ūkininkas sakė neskubantis parduoti grūdų. Dalį jų parduos pagal išankstines sudarytas sutartis.
„Grūdų kainos šiemet gerokai mažesnės. Už kviečių toną mokama apie 240 eurų, rapsų supirkimo kaina biržoje siekia apie 470 eurų. Dar pagal tam tikrą formulę būtina apskaičiuoti sumažėjimą dėl grūdų drėgnumo, atimti išvežimo kaštus. Reikia numesti apie septynis eurus, būna, kad ir dvylika. Galime palyginti su pernykštėmis kainomis, kai kviečių toną buvo galima parduoti po 300 eurų, o rapsų supirkimo kaina siekė 700–800 eurų“, – kalbėjo A. Tenys.
Javapjūtė baigta
Savivaldybės vicemeras Eimantas Salatka kalbėjo: kad derlius prastas, jis žino ne tik iš kitų javų augintojų, bet ir iš patirties, nes pats ūkininkauja.
„Javapjūtės pradžią apsunkino lietūs. Laimei, vėliau pasitaikė gana ilgas šiltas ir be lietaus periodas, tuomet ūkininkai puolė kulti javų. Jei galėjo, dirbo ir iki paryčių. Rekordas buvo, kuomet kombainai po laukus važinėjo iki aštuonių valandų ryto“, – kalbėjo E. Salatka.
Jis tvirtino: praktiškai visi ūkininkai baigė kulti ir jau ruošiasi naujai sėjai. Rapsai jau pasėti. Dabar laukia kitų žieminių kultūrų sėja.
„Santarvei“ paklausus, ką kalba ūkininkai dėl gerokai sumažėjusių grūdų supirkimo kainų, galbūt dėl to kaltina ukrainietiškus grūdus, kurių nemažai ketinama įvežti į šalį, vicemeras atsakė: „Be abejonės, ūkininkai nepatenkinti tokiomis kainomis. O dėl ukrainietiškų grūdų niekas oficialiai, viešai nekalba, bet įtarimų yra, kad tai galėjo turėti įtakos supirkimo kainų mažėjimui. Supirkėjai irgi apie tai nekalba. Gali būti, kad yra reaguojama ir į pasaulines grūdų kainas, kurios taip pat mažėja.“
Kreipėsi dėl padarinių
E. Salatka neabejoja, kad prie mažesnio kiekio ir prastesnės grūdų kokybės prisidėjo augalų vegetacijos laikotarpiu užsitęsusi sausra.
Dėl to mūsų rajone ir buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija. Ji paskelbta birželio 13 d., atšaukta liepos 5 d.
Savivaldybės gamtinių reiškinių padarinių įvertinimo žemės ūkio augalams ir pasėliams komisija gavo 48 prašymus, prašoma įvertinti 5 753 ha sausros pažeistų pasėlių, daržovių laukų, pievų.
Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Sigutė Jucytė „Santarvei“ sakė, kad su kiekvienu prašymą pateikusiu ūkininku buvo susisiekiama asmeniškai ir paaiškinama situacija bei primenama, ką kiekvienas turi padaryti atsižvelgdamas į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) rekomendacijas.
„Dėl kompensacijų už patirtus nuostolius sprendžiama valstybės mastu. Nukentėjusių ūkininkų laukai apžiūrimi ir vertinami. Kol kas aplankyti 9 ūkiai, įvertinta 413 ha pasėlių plotų“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė.
Kol kas niekas neaišku
S. Jucytė informavo, kad kol kas ministerija neturi aiškios pozicijos dėl galimo žalos atlyginimo. Ji tik parengė Žalos dėl stichinio, katastrofinio meteorologinio ar hidrologinio reiškinio nustatymo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiams rekomendacijų projektus.
Šalies savivaldybės, žemės ūkio veiklos subjektai bei kiti suinteresuoti asmenys buvo kviečiami susipažinti su šiomis rekomendacijomis ir iki rugpjūčio 25 d. galėjo teikti siūlymus ar pastebėjimus.
S. Jucytė teigė, kad tai, kas buvo reikalinga iš jų pusės, yra padaryta.
„Teikėme reikalingus dokumentus, rengiame ir deriname projektus, skaičiavimus dėl sausros padarinių. Kol kas neaišku, kokių tolesnių žingsnių imsis Žemės ūkio ministerija“, – kalbėjo vyriausioji specialistė.
Nukentėjo nuo audros
Kai kurie šalies ūkininkai šiais metais nukentėjo ne tik nuo sausros, bet ir nuo audros bei krušos. Ši nelaimė mūsų rajoną aplenkė. Tačiau neaišku, kaip gali būti ateityje, nes meteorologai vis dar numato audras ir galimas krušas.
ŽŪM artimiausiu metu ketina svarstyti galimybę nuo audros ar krušos nukentėjusiems ūkio subjektams kompensuoti dalį palūkanų, sumokėtų už anksčiau paimtus kreditus.
Ministerija praneša, kad nukentėjusiems nuo audros ar krušos ūkio subjektams, imantiems naujas paskolas su garantija investicijoms finansuoti, perkantiems lizingu turtą pirminei žemės ūkio produktų gamybai, perdirbimui ar prekybai, jau dabar gali būti kompensuojama 80 proc. finansų įstaigai sumokėtų palūkanų. Jos kompensuojamos už ne ilgesnį kaip 36 mėn. laikotarpį.
Maksimali metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama kompensacija, – 4 proc.
Ir toliau teiks kompensacijas bei paskolas
Imantiems naujas paskolas su garantija apyvartinėms lėšoms papildyti, biologiniam turtui įsigyti taip pat gali būti kompensuojama dalis palūkanų.
ŽŪM teigimu, pagalba teikiama kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, ir pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, užsiimantiems žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) prekyba. Kompensuojama 80 proc. sumokėtų palūkanų už ne ilgesnį kaip 24 mėn. laikotarpį. Maksimali metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama kompensacija, – taip pat 4 proc.
Ūkio subjektai, norėdami gauti palūkanų kompensaciją, turėtų kreiptis į finansų įstaigą (banką ar kredito uniją) ir kartu su teikiamais dokumentais dėl individualios garantijos suteikimo pateikti paraišką dėl palūkanų kompensavimo.
ŽŪM informavo, kad ir toliau bus teikiamos lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui finansuoti pagal skatinamąją finansinę priemonę ūkio subjektams, Rusijos agresijos prieš Ukrainą laikotarpiu susiduriantiems su likvidumo problemomis. Tokioms paskoloms teikti papildomai skirta 23 mln. eurų.
