Griūvant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Tik iškritus sniegui ir pašalus žmonės patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumatalogijos skyrius.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai pataria būti atsargiems.
Jei paslydome ir skaudžiai pargriuvome
Griūvant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos edukologė Vida Dubinskienė primena – pažinti sužalojimus padeda simptomai: skausmas, pažeistos vietos deformacija, mėlynė, patinimas, sutrikęs sužalotos galūnės judėjimas, galūnės neįprastas judrumas, iš žaizdos kyšantys kaulo galai, pakitusi pažeistos galūnės kraujotaka ir jutimai.
Pagrindiniai kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimų pirmosios pagalbos elementai yra ramybė, imobilizacija, šaltis, galūnės pakėlimas.
„Jei įtariate kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimą, suteikite nukentėjusiam žmogui patogią padėtį, imobilizuokite galūnę ir šaldykite šaltu kompresu. Imobilizuodami stenkitės nejudinti sužalotos vietos“, – pataria specialistė.
Sužeista vieta šaldoma siekiant sumažinti patinimą, skausmą. Negalima dėti ledo maišelio tiesiai ant odos ar žaizdos. Geriau jį įvynioti į rankšluostį ar kitą audinį, kad nenušaltų oda. Nerekomenduojama ledo maišelį laikyti ilgiau kaip 20 minučių.
Kreipiamės į medikus
Galvos traumos metu dažnai sužalojamos galvos smegenys. Lūžus kaukolės kaulams, yra smegenų pažeidimo pavojus, gali prasidėti kraujavimas į kaukolės ertmę. Žmogus gali prarasti sąmonę, būti vangus ar mieguistas – tai požymiai, kad jis patyrė sunkią galvos traumą.
Tokiais atvejais negalima palikti nukentėjusiojo be priežiūros, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Dažniausiai tik medikai gali atskirti lūžimą, išnirimą, panirimą, patempimą ar sunkią galvos traumą. Teikiant pirmąją pagalbą nebūtina atskirti šių sužalojimų. Pagrindinis tikslas – apsaugoti nuo tolesnio sužalojimo ir kreiptis į medikus.
Ir vidutinis šaltis gali būti pavojingas
Žiemos metu kyla pavojus nušalti. Kaip teigia V. Dubinskienė, žmonės dažnai klysta, manydami, kad vidutinio stiprumo šaltis neturi įtakos nušalimams. Esant drėgnam ir žvarbiam vėjuotam orui greičiau siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, todėl ir gresia nušalimai. Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis bei skruostai.
I laipsnio nušalimas (paviršutinis) – kai žmogus jaučia nestiprų skausmą, oda ima dilgčioti, atsiranda baltos dėmės.
II laipsnio nušalimas – tai gilus nušalimas, kai nušalusi vieta pabąla. Odai atšilus, atsiranda pūslės.
III laipsnio nušalimas – nušalusi vieta pabąla, pamėlsta, oda tampa nepaslanki, apmiršta audiniai. Ją atšildžius, atsiranda kraujingų pūslių ir žaizdų.
Kaip elgtis nušalus
Nušalusiam žmogui nedelsiant reikia sušildyti nušalusias vietas, šiltai jas aprišti. Kad pagerėtų kraujotaka, reikia ranka lengvai pamasažuoti nušalusią vietą, tik jokiais būdais netrinti sniegu. Atsiradus pagerėjimo požymiams, žmogus šiltai apklojamas. Sušilti padės ir karšta arbata ar sriuba. Negalima „gydytis“ alkoholiu, nes jis išplečia kraujagysles, be to, išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą į aplinką, todėl jam darosi dar šalčiau.
Nušalusią kūno dalį galima sušildyti kambario temperatūros vandenyje (18–20 laipsnių). Sušilusi oda tampa melsvai raudona, įgauna marmuro atspalvį, ima tvinksėti.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai pataria, kaip nesušalti ir nepatirti žiemos traumų:
būkite atidūs ir atsargūs;
be reikalo neikite į lauką;
dėvėkite žieminius batus žema pakulne su gruoblėtu padu;
dėvėkite šiltus ir laisvus drabužius, nepamirškite kepurės ir pirštinių;
apsaugokite odą tepdami ją specialiu riebiu kremu;
šaltame ore stenkitės daugiau judėti (judinkite kojų ir rankų pirštus, veido raumenis);
saugokite vaikus, kad jie nesušaltų;
atsargiai vaikščiokite šaligatviais, atsargiai eikite per gatvę;
išlipdami iš transporto ar lipdami laiptais laikykitės už turėklų;
nevartokite alkoholio.
Brilijantine ranka…