Neseniai paaiškėjo Plungės kultūros centro organizuojamos parodos-konkurso „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“ rezultatai.
Parodoje-konkurse dalyvavo ir mažeikiškiai moksleiviai. Į Mažeikius ir į moksleivių lankomas ugdymo įstaigas atskriejo geros žinios apie mažeikiškių jaunųjų kūrėjų laimėtas nominacijas bei vieną iš keturių Stanislovo Riaubos vardo premijų.
Dalyvių kūrybiškumas ir mokytojų kantrybė
Kasmet organizuojama jauniesiems menininkams skirta paroda-konkursas „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“ turi ilgametes tradicijas. Šiemet konkursas, nors ir suvaržytas karantino gniaužtų, nors tyliai ir virtualiai, bet įvyko jubiliejinį – 20-ąjį kartą.
Parodoje-konkurse dalyvauja 10–19 metų Žemaitijos regiono mokiniai. Vaikai ir jaunimas parodos-konkurso organizatoriams pateikia po 4 savo kūrinius ir rungiasi tarpusavyje dėl geriausio tapytojo, grafiko, amatininko, skulptoriaus vardo.
„Mes kasmet neatsistebime jaunųjų Žemaitijos menininkų kūrybiškumu ir jų mokytojų kantrybe!
Darbai nuostabūs, pilni šilumos, paprastumo ir liaudies dvasios, kaip ir pats skulptorius Stanislovas Riauba“, – tikina parodos-konkurso organizatorė, Plungės kultūros centro tautodailės kuratorė Jolanta Miltenė.
Darbus sukėlė į internetą
Pasak jos, konkursas „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“ yra kūrybinė iniciatyva, skatinanti etninės kultūros tęstinumą, pažinimą ir sklaidą tarp jaunimo.
Per visą konkurso istoriją laureatų ir prizininkų kūrybos parodos yra vykusios Vilniaus mokytojų namuose, galerijoje „Koridorius“, devyniuose Švedijos miestuose. 5 jaunieji Žemaitijos menininkai dalyvavo tarptautiniame projekte „Trys kilometrai meno“ Trano mieste Švedijoje. 2018 m. šio konkurso-parodos darbai buvo pristatomi LR Seimo rūmuose.
Įprastais metais paroda-konkursas vykdavo kiekvienų metų gegužės mėnesį, baigiantis mokslo metams. Šiemet koronaviruso pandemija stipriai pakoregavo organizatorių planus. Iš pradžių dėl pirmojo karantino ir suvaržymų renginys buvo nukeltas į rudenį. Tačiau rudenį situacija pasikartojo, ribojimai dėl dalyvių skaičiaus keitėsi, o paskui renginiai iš viso buvo uždrausti. Todėl, nors moksleivių darbai Plungės kultūros centre ir buvo eksponuojami, gyvai žiūrovai jų pamatyti negalėjo. Tie, kurie domisi šiuo konkursu bei vaikų ir jaunimo kūryba, jų darbus galėjo apžiūrėti ir savo simpatijas išreikšti virtualiai – apsilankę Plungės rajono savivaldybės kultūros centro paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
Viena iš keturių premijų – mažeikiškei
Šiemet projekte „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“ dalyvavo 76 jaunieji menininkai iš Mažeikių, Rietavo ir Plungės miestų bei rajoninių mokyklų. Konkurso dalyviai organizatoriams iš viso pateikė 306 kūrinius. Daugiausia buvo pateikta tapybos žanro darbų.
Parodos-konkurso vertinimo komisiją šiemet sudarė dailininkas, Lietuvos tautodailinkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė, Telšių kultūros centro etnografė, popieriaus karpinių ir riešinių mezgimo meistrė Sigita Dacienė, skulptorius, kryždirbys Antanas Vaškys ir Žemaitijos nacionalinio parko paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Kuprelytė.
Vertinimo komisijos sprendimu Stanislovo Riaubos vardo geriausio grafiko, amatininko ir skulptoriaus premijos paskirtos plungiškiams moksleiviams.
Geriausios tapytojos premija skirta keturiolikmetei mažeikiškei Gustei Bacevičiūtei. Ji lanko mokytojos Irutės Miltakienės vadovaujamą dizaino studiją „Magija“, veikiančią Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centre.
Sudominti nelengva, bet įmanoma
Dizaino studijos vadovė I. Miltakienė „Santarvei“ sakė, kad Stanislovo Riaubos vardo parodoje-konkurse jos mokinės dalyvavo pirmąkart. Kadangi 2020-ieji buvo paskelbti Tautodailės metais, norėjosi tai įprasminti.
„Dalyvaujame ir Mažeikių muziejaus surengtoje dailės ir technologijų mokytojų ir mokinių darbų parodoje „Tautodailės atspindžiai“, ir plungiškių surengtoje parodoje-konkurse „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“. Pamaniau, kad vaikams gal bus įdomu pabandyti kurti šiek tiek kitokius darbus. Nes įprastai mes viską darome šiek tiek moderniau.
Kalbant bendrai, šiandieninį jaunimą sudominti tautodailės tradicijomis sunku, bet įmanoma. Bet reikia labai įdomiai pateikti medžiagą. Žodžiu, kad jie galėtų piešti ant kažko įdomesnio nei ant popieriaus lapo. Močiučių raštai ir tas pats per tą patį jiems neįdomu“, – pasakojo mokytoja.
Pirmasis pabandymas sėkmingas
I. Miltakienė, kalbėdama apie Plungėje vykusio konkurso darbus, juokavo, kad pasiruošimas kūrybiniam procesui truko ilgiau nei pats procesas.
„Susiradome lentų, senų sūrspaudžių, siuvimo mašinų gaubtų. Kol į studiją susitempėme tuos reikalingus daiktus, mums užtruko ilgai, o piešė mergaitės gal tik savaitę“, – kalbėjo mokytoja.
Pasak jos, darbus mokinės sukūrė dar tuo metu, kai moksleiviams buvo leidžiama susirinkti į būrelį.
Mokines, kurios galėtų dalyvauti šioje parodoje-konkurse, būrelio vadovė parinko pati, įvertinusi mokinių gebėjimą dirbti ir greitai, ir kruopščiai.
„Sėkmingas buvo tas mūsų pirmasis pabandymas dalyvauti šiame konkurse. Rezultatais džiaugiuosi ir aš, ir pačios dalyvės“, – apibendrino I. Miltakienė.
Dalyviams skirtos nominacijos
Parodos autoriai ne tik parodė savo kūrybą parodoje-konkurse, bet ir džiugino parodos organizatorius, vertinimo komisiją, žiūrovus lakia vaizduote, spalvų ir technikų įvairove. Kūrybiniams ieškojimams jaunieji talentai pasitelkė savo fantaziją, emocijas, legendas ir sakmes, gamtos vaizdus ir tautodailės tradicijas. Pagal tai gimė ir apdovanojimų nominacijos.
Tarp dovanomis paskatintų nominantų – ir būrelis mažeikiškių moksleivių.
Įdomiausią parodos kūrinį tapydama ant lentos sukūrė šešiolikmetė Urtė Balsytė. Už įspūdingiausią grafikos darbą paskatinta septyniolikmetė Livija Balsytė, kuri piešė ant siuvimo mašinos gaubtų. Abi merginos lanko jau minėtą dizaino studiją „Magija“.
Įspūdingiausią amato darbą nerdama vąšeliu atliko Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centre veikiantį būrelį „Rankdarbių kraitė“ lankanti šešiolikos metų Akvilė Danilevičiūtė. Jos mokytoja – Ramunė Skipskienė.
Kruopščiausia parodos-konkurso dalyve pripažinta aštuoniolikmetė Gintarė Stonytė už popieriaus karpinius. Moksleivė mokosi Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje. Jos mokytoja – Inga Šilinskaitė.
Kūrybiškiausio keramiko nominacija atiteko dvylikamečiui Kiprui Pučekui. Darbščiausiu dalyviu pripažintas septyniolikmetis Ignas Mikalauskas. Abu moksleiviai lanko mokytojo Aleksandro Novako vadovaujamą dailės studiją „Meninis stiklas“.
Balsavo ir žiūrovai
Kadangi šiemet žiūrovai jaunųjų menininkų darbus galėjo apžiūrėti tik virtualiai, tad ir labiausiai patikusius kūrinius jie rinko dalydami „patiktukus“.
Organizatorių įsteigtais prizais apdovanoti šie mažeikiškiai moksleiviai, kurių darbai sulaukė daugiausiai žiūrovų simpatijų: Eivė Baltrušaitytė (10 m.), Greta Grikštaitė (12 m.), Mažeikių moksleivių namų dailės studija, vadovė Genė Brasienė; Ąžuolas Knyzelis (12 m.), Pavasario pagrindinė mokykla, mokytojas A. Novakas; Motiejus Zaksas (10 m.), Kazimiero Jagmino pradinė mokykla, mokytojas A. Novakas; Sintija Enciūtė (18 m.), Rūta Petraitytė (18 m.), Gintarė Stonytė (18 m.), Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija, mokytoja I. Šilinskaitė; Greta Kulskytė (17 m.), Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centro dizaino studija „Magija“, mokytoja I. Miltakienė.
Kiekvienas mokytojas turi savo bruožą
Mokytojui A. Novakui iš parodos-konkurso organizatorių atkeliavo apdovanojimas už kasmet ir kaskart konkursui gausiai paruošiamus mokinius.
Ne vienus metus savo mokinius skatinantis dalyvauti šiame konkurse pedagogas sako, kad kiekvienas mokytojas turi savo braižą, kryptį, kurią labiau išmano, į kurią gilinasi. Todėl ir mokinių kūryboje ieško tos krypties ar braižo.
Todėl Židikų gimnazijos mokiniai ir jų mokytoja I. Šilinskaitė žinomi kaip karpinių meno propaguotojai. Moksleivių techninės kūrybos centro dizaino studijos vadovė I. Miltakienė ir jos mokiniai žinomi kaip tie, kurie domisi siužetine, dekoratyvine tapyba. A. Novako mokiniai, padedami ir vedami mokytojo, daugiau specializuojasi keramikoje.
Pasak A. Novako, Lietuvoje yra du pagrindiniai ir stipriausi moksleivių tautodailės konkursai – „Sidabro vainikėlis“ ir „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“. Skirtumas tarp jų tas, kad pirmajame prašoma, jog dalyvių darbuose būtų išlaikomos grynos tautodailės tradicijos – primityvumas, proporcijos, ornamentika ir kiti panašūs aspektai. Stanislovo Riaubos vardo konkurse leidžiama daugiau interpretuoti, „džiazuoti“.
Planus koregavo virusas
A. Novakas vertina plungiškių kultūros centro darbuotojų, organizuojančių Stanislovo Riaubos vardo parodą-konkursą, dėmesį dalyviams.
Bent jau iki koronaviruso pandemijos, kasmet konkurso dalyviams būdavo rengiamas iškilmingas sutikimas, edukacinės programos, vaišės, apdovanojimo ceremonija.
„Žodžiu, būdavo stengiamasi, kad į Plungę atvykę vaikai – ir laimėję vieną ar kitą premiją, nominaciją, ir tie, kuriems jos neskirtos, nepasijustų nereikalingais statistais.
Šiemet organizatoriams, kaip ir visiems, koją pakišo pandemija. Darbai buvo vertinami nuotoliniu būdu, iš nuotraukų. Ne visada apie darbus galima spręsti iš nuotraukų. Tai tų subjektyvių dalykų šiemet buvo“, – pastebėjo pašnekovas.
Jo žiniomis, organizatoriai planuoja, sulaukę geresnių laikų, 2021-ųjų metų pavasarį ar vasaros pradžioje
sukviesti parodos-konkurso dalyvius ir juos pagerbti „gyvame“ renginyje.
