Prisidėdamas prie Kristijono Donelaičio gimimo metinių minėjimo Savivaldybės kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamasis teatras pristatė meninę kompoziciją „Žiemos rūpesčiai“.
Su šiuo kūriniu kolektyvas atstovaus Mažeikiams šiemet vyksiančioje „Dainų šventėje“.
Darbas nelengvas
Atkurtas J. Vaičkaus skrajojamasis teatras gyvuoja ketverius metus. Tiek pat laiko jo spektaklius režisuoja Vytauto Klovos teatrinio meno skyriaus mokytoja Airida Lementauskienė.
Prakalbus, kaip gimė pagal K. Donelaičio „Metus“ sukurta kompozicija, moteris neslėpė: tai buvo sunkus darbas ir kartu nemažas iššūkis. Grožinės literatūros pradininko tekstai šiandieninei kultūrai kiek svetimi, savo eiliavimu sunkūs ir nelengvai įsimenami, perteikti jų turinį sceniniais judesiais taip pat nėra lengva.
„Imant bet kokį tekstą, nesvarbu, jis senas ar naujas būtų, reikia jį perleisti per save. Jeigu nesugebi to išgyventi, tai kūrinys nebus įtaigus ir vargu ar žiūrovas supras, ką nori pasakyti.
O jeigu bus pasitelkiamas tik mano regėjimas, neatsižvelgiant į aktorių pajautas – viskas atrodys netikra“,– samprotavo A. Lementauskienė.
Įstrigę laiko rate
Skrajojamasis teatras vienija penkiolika aktorių. „Žiemos rūpesčius“ įkūnija šeši jų: Marijana Katilienė, Virginija Demetjevienė, Karolina Riaukaitė, Paulius Mylė, Vidmantas Erlickis bei Vaidas Andrijaitis. Režisierei talkina Vytauto Klovos muzikos mokyklos pedagogės Ingrida Šopienė bei Jolanta Paulauskienė.
Mėgindami žiūrovą sugrąžinti į senus laikus aktoriai, vaizduodami Kūčių papročius, ir duoną laužė, ir žvakes degino. Ypatingas dėmesys kūrinyje atitenka simboliniam ratui. Besisukdami laiko rate aktoriai tai bando išsivaduoti, tai vėl sugrįžta į tą patį ritmą.
Režisierė pasakojo, jog taip norėta perteikti žmogaus priklausomybę nuo laiko. Tai kamavo ne tik „Metų“ herojus: šis klausimas šiandieninėje visuomenėje dar aktualesnis nei anuomet.
Visas rašinys – ketvirtadienio „Santarvės“ laikraštyje.
