Kad vandenyje nutiktų kuo mažiau nelaimių…

Liepos 25-ąją minima Pasaulinė skendimo prevencijos diena. Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) pasiūlytas šūkis šiemet – „Nuskęsti gali bet kas, bet neturėtų niekas!“

Plaukti nemoka kas penktas šalies gyventojas

PSO statistika liudija, kad kasmet pasaulyje nuskęsta 236 tūkst. žmonių. Į šį skaičių neįtrauktos su transportu susijusios žūtys vandenyje ir potvynio aukos.
Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistai informuoja: daugiau nei 90 proc. tokių mirčių įvyksta upėse, ežeruose, šuliniuose ir buitinėse vandens laikymo talpyklose. Nuskendimas yra viena iš dešimties pagrindinių 1–24 metų vaikų ir jaunuolių mirties priežasčių.

Platformos „Vivus Finance“ užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad kas penktas mūsų šalies gyventojų nemoka plaukti, o trys iš dešimties yra bent kartą skendę.
Šią vasarą paskelbti „Spinter tyrimų“ apklausos duomenys atskleidė, kad lietuviai nepasitiki savo jėgomis vandenyje – net 40 proc. gyventojų teigė, jog yra prasti plaukikai, dar tiek pat apklaustųjų sakė nežinantys, ką daryti susidūrus su pavojumi vandenyje.

Liūdna statistika

Praėjusiais metais Lietuvoje nuskendo 144 žmonės, 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei 5 tokios mirties atvejai. Per šešis šių metų mėnesius šalies ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 48 skenduolius (pernai – 60), iš jų – vieną vaiką (pernai – tris), išgelbėjo 21 gyventoją (pernai – 10). Vien birželį buvo ištraukta 15 skenduolių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia žmonių šiemet nuskendo Kauno ir Vilniaus apskrityse (po 9 gyventojus). Vyrų iš vandens telkinių ištraukta 6 kartus daugiau nei moterų (iš vandens telkinių ištraukti 36 vyrai), nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 54 metai.
Liūdna statistika neaplenkė ir Mažeikių rajono savivaldybės – šiemet ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė du nuskendusius vyrus (52-ejų ir 32-ejų metų). Netoli nuo skaudžios nelaimės kovą buvo atsidūrę trys dvylikamečiai berniukai – Juodpelkio tvenkinyje įlūžusius nepilnamečius išgelbėjo pro šalį važiavę žmonės.

Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Audrius Tupikas apie plaukikams ir žvejams kylantį pavojų kalbėjo: „Rajone yra dideli Sedos ir Plinkšių ežerai, pačiame mieste teka Ventos upė, beveik šalia – Juodpelkio tvenkinys, prie naftos gamyklos – Juodeikių tvenkinys. Yra iš mažesnių, atokesnių žvejybos bei maudymosi vietų, tad ir nelaimių vandenyje nutinka kiekvienais metais.“
Pernai rajone nuskendo vienas žmogus, o užpernai – net keturi. Trys jų buvo žvejai.

Prisidėti turi visi

Higienos institutas primena Jungtinių Tautų ir PSO nuostatas: antrą kartą minint Pasaulinę skendimo prevencijos dieną, visi sektoriai raginami įgyvendinti ar inicijuoti bent vieną priemonę, padedančią užkirsti kelią tokiai nelaimei. Skatinama pagalvoti, ką gali padaryti žmogus, bendruomenė ar vyriausybė, kad savo aplinkoje pašalintų grėsmę nuskęsti.

Vyriausybė, vietos savivalda, visuomeninės organizacijos, privatus sektorius, akademinė bendruomenė, gelbėjimo tarnybos, gydymo, švietimo įstaigos ir gyventojai kviečiami paminėti Pasaulinę skendimo prevencijos dieną, pabrėžiant būtinybę imtis skubių, koordinuotų ir patikrintų priemonių.
Tarp PSO išskirtų veiklos prioritetų – barjerų, apribojančių priėjimą prie vandens įrengimas; plaukimo, saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens, saugaus gelbėjimo įgūdžių mokymas; pirmosios pagalbos mokymas; saugaus plaukiojimo valtimis, laivybos taisyklių nustatymas ir vykdymas, kitos priemonės.

Apie saugumą galvokime patys

O kiekvienam žmogui, norinčiam išvengti nelaimės, verta prisiminti: negalima maudytis ir nardyti nežinomose, nuošaliose vietose, nežinant, koks telkinio dugnas. Negalima į gilesnį vandens telkinį lipti pavalgius ar apsvaigus nuo alkoholio.

Pavojinga plaukti per toli nuo kranto, ypač už plūdurų, jeigu jie yra, nes pervertinus savo jėgas gali įvykti nelaimė.
Saugumo sumetimais taip pat patariama neplaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų nepatikimų priemonių.
Dovilė LAPINSKAITĖ