Kaimo bendruomenės: ir padeda, ir pačios imasi iniciatyvos

Kaimiškose seniūnijose vasara – renginių metas. Vienus organizuoja jose veikiantys kultūros centrai, kitur iniciatyvos imasi kaimo bendruomenės. Švenčių žmonės laukia, nes dažname kaime nebelikę mokyklų, pašto, bibliotekų, tad traukia galimybė atsipalaiduoti, pabendrauti.
Organizatoriai teigia: dėl kylančių paslaugų, atlikėjų honorarų kainų švenčių biudžetas išaugo, vis sunkiau sekasi rasti ir rėmėjų. Dažniausiai tradicines šventes surengti pavyksta tik todėl, kad prie jų prisideda bendruomenės žmonės.

Balėnuose „užkūrė balių“

Balėnų kaimo bendruomenė šeštadienį pakvietė į tradicinę vasaros šventę „Balėnų balius“. Bendruomenės pirmininkė Judyta Tekingunduz dėkojo bendruomenės tarybai, aktyviems jos nariams.
Bendruomenės susibūrime pasveikintos šiemet naujagimių susilaukusios šeimos. Pasivaržyti, dalyvauti įvairiuose žaidimuose buvo kviečiami ir suaugusieji, ir vaikai. Pastarųjų laukė ir nemokamas batutas. Vaikams didele atrakcija tapo galimybė pasivažinėti karieta ir paglostyti Zigmo žirgus.

Šventėje koncertavo Tirkšlių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Retro“ ir Užlieknės kultūros namų liaudiškos muzikos kapela „Glousnis“, Žemalės kultūros namų stilizuota kapela „Šerkšnė“. Žemaitiškas dainas dainavo Povilas ir Julius Girdeniai iš Vilniaus. Tikrą „balių užkūrė“ kartu padainuoti ir pašokti kvietusi grupė „Balius“.

Iniciatyva – bendruomenės tarybos

Iniciatyva liepos antrąjį šeštadienį Balėnuose surengti vasaros vidurio šventę kilo iš kaimo bendruomenės tarybos. Trečius metus jai vadovaujanti J. Tekingunduz „Santarvei“ sakė, kad tikrų tarybos narių yra septyni, prijaučiančiųjų – septyniolika. Taryba bene keturis kartus rinkosi aptarti šventės reikalų, pasiskirstė darbus, užduotis.

„Be abejonės, tokia šventė yra daug darbo reikalaujantis renginys. Suūžė aktyvistų avilys, iš kažkur atkeliavo suolai ir dviračiai, gėlės ir grožybės. Visas kaimas turėtų padėkoti Vilmos ir Virginijaus Balčiūnų šeimai, net pagrandukui, Ingridai Kontenienei, Birutei Jonkauskienei, Vandai Arlauskienei, broliams Arturui ir Audriui Kumponams, Juozui Simučiui, o ypač Indrei Bružienei. Jai lenkiuosi už grožio supratimą ir gebėjimą paprastą priekabą paversti nuostabia scena“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje savo padėjėjams po šventės dėkojo bendruomenės pirmininkė.

Šventę pasidarė sau

J. Tekingunduz teigimu, šventės sėkmė pirmiausia priklauso nuo žmonių, jeigu jie supranta jos svarbą ir nelieka nuošalyje. Kita vertus, idėjų, sumanymų gali turėti įvairiausių, tačiau be atitinkamo biudžeto nieko nepadarysi.

Šiemet pavyko sutilpti į du tūkstančius eurų. Nereikėjo samdyti „garsistų“ ir garso aparatūros, padėjo Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Izoleta Savickaja – tokias paslaugas teikė Mažeikių kultūros centras. Žolę nupjovė, aplinką sutvarkė seniūnijos darbininkai.
Balėnų kaimo bendruomenė turi 103 narius, metinis mokestis yra trys eurai. Surenkamų pinigų reikia sumokėti už elektrą, šiukšlių išvežimą bei kitas paslaugas. Rengiant šventę, teko įsigyti biotualetą, priekabą, vaikų pramogoms nuomotis batutą.

„Iš nario mokesčio neišgyventume, nors kai kurie žmonės ir po daugiau mokėjo. Liaudiškai tariant, sėdime ant liaudies pinigų. Važiavome į balėniškių namus, pas ūkininkus ir prašėme paremti šventę. Kas dešimt, kas dvidešimt eurų davė, įmonė „Balėnų medis“ – visą šimtą eurų. Žmonės patys sau pasidarė šventę“, – kalbėjo J. Tekingunduz.

Rėmėjų iš šalies neturi

Pašnekovės teigimu, bendruomenės žmonės ir yra pagrindiniai šventės rėmėjai – iš kitur negaunama nė cento. Porą kartų raštu dėl pagalbos buvo kreiptasi į „ORLEN Lietuva“, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukta.
„Daug mūsų kaimo žmonių dirba šioje bendrovėje, jos vadovui suteiktas Mažeikių garbės piliečio vardas. Apmaudu, kad į mūsų prašymą nesureaguota“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
J. Tekingunduz pasidžiaugė vietinės parduotuvės savininko geranoriškumu – koncertuojantiems kolektyvams buvo suruošti lauknešėliai.

„Savų saviveiklininkų neturime, atvažiuoja kolektyvai iš kitur, koncertuoja už dyką. Tai įteikiame lauknešėlius, priimame su vaišėmis ir už kurą atsilyginame“, – vardijo „Santarvės“ pašnekovė.
J. Tekingunduz įsitikinusi: tokios šventės, išjudinančios visą kaimą, yra reikalingos. Ji pastebėjo, kad kas ketvirtas jos dalyvis buvo ne vietos gyventojas. Gali būti, jog daug žiūrovų pritraukė grupė „Balius“, užkūrusi visą diskoteką.

Riboja finansinės galimybės

Ruzgų bendruomenė neseniai paminėjo penkerių metų gyvavimo sukaktį. Jos pirmininkė Birutė Jonaitienė „Santarvei“ teigė, kad tokias šventes rengia kiekvieną vasarą, nors jos ir yra didelis galvos skausmas.
„Sunkiausia dėl to, kad nėra padėjėjų. Kaime daugiausia gyvena senukai, pensininkai. O jaunimas išsivažinėjęs po užsienius. Prisimenu, kai organizavome pirmą vienų metų bendruomenės sukaktį, sulaukiau šešiolikmečių, septyniolikmečių pagalbos. Buvo daug aktyvistų. Jie šiandien Švedijoje ar kitur“, – situaciją komentavo pašnekovė.

B. Jonaitienė pridūrė, kad vienintelė paguoda, jog ir išvykę kitur ruzgiškiai lieka kaimo bendruomenės nariais, moka narystės mokesčius – per metus po dešimt eurų. Bendruomenė jungia 130 narių, vietoje jų liko gal tik pusė.

Pagelbėja meno kolektyvais

B. Jonaitienė taip pat pastebėjo, kad žmonės po pandemijos yra pasiilgę susiėjimų, renginių.
Ruzgų kaimo gyventojams apskritai nebėra kur nueiti – parduotuvė – vienintelis veikiantis viešas pastatas.
Šventėje sulaukta ir žiūrovų iš aplinkinių kaimų, Mažeikių, Sedos. Galbūt jie čia atvyko ir dėl populiaraus „Žemaitukų“ dueto, tačiau liko ir po jų koncerto.

Ruzgai taip pat neturi savo saviveiklininkų. Pasikviesti kolektyvų iš kitų rajonų kainuotų. B. Jonaitienė džiaugiasi, kad visada geranoriškai pagelbėja Židikų kultūros centras – šventėje koncertavo ne vienas jo kolektyvas. Draugiški ryšiai yra užsimezgę ir su Laižuvos kultūros centru, sulaukiama ir jų kolektyvų pasirodymų.

Bendruomenės pirmininkė pasidžiaugė, kad nuošalyje nelieka ir Mažeikių apylinkės seniūnas Mantas Badaukis bei seniūnaitis Dovydas Baublys – į juos galima kreiptis bet kokios pagalbos.

Padeda statybinėmis medžiagomis

B. Jonaitienė patikino, kad šventę surengė lėšomis, gautomis surenkant nario mokesčius. Finansinės paramos iš bendruomenės narių neprašė, džiaugiasi, kad jie sugeba sumokėti mokestį.
Bendruomenės pirmininkė yra bandžiusi kreiptis finansinės pagalbos ir į kaimynystėje veikiančią įmonę „ORLEN Lietuva“. Sulaukta atsakymo, kad ji remia tai, kas turi išliekamąją vertę, o už muzikantus ir panašiai nemokės.
Gamykla bendruomenę šiemet rėmė statybinėmis medžiagomis, statant lauko pavėsinę atlikėjams, nes pagal teiktą projektą iš Savivaldybės gautos paramos neužteko. „ORLEN Lietuva“ taip pat padėjo remontuojant bendruomenės namus.

Bendruomenės – didžiausi pagalbininkai

Laižuvos kultūros centro direktorė Laima Virkutienė „Santarvei“ sakė, kad vasara įstaigos kultūros darbuotojams yra didelis darbymetis – laukia ne viena tradicinė šventė.
Praeitas etapas – Laižuvoje įvykusios Joninės, Valstybės dienai skirtos žvejų varžybos, šeštadienį Auksūdyje vykusi bendrystės šventė „Drauge su gėlėta vasara“.

Šį šeštadienį Laižuvos kultūros centras kviečia į tradicinį renginį Purvėnuose „Tėvai čia gyveno ir aš gyvenu“, o liepos 23-iąją – į „Oninių polką“.

L. Virkutienė pasakojo, kad organizuojant šiuos renginius pirmieji pagalbininkai – kaimo bendruomenių pirmininkai, nariai, šiaip aktyvūs gyventojai. Iš kaimo bendruomenių, rengiant šventes, sulaukiama ir didesnės ar mažesnės finansinės paramos. Pagrindiniai rėmėjai dažniausiai tie patys ūkininkai, verslininkai ar šiaip norintys padėti žmonės. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Purvėnuose sceną sutvarkė ūkininkai – tėvas ir sūnus Kondratai. Mediena dabar brangi, toks darbas būtų kainavęs apie du tūkstančius eurų.
Seniūnija prisideda nušienaudama, sutvarkydama aplinką. Jos darbininkai nupjovė žolynus apie tvenkinį, ruošiantis žvejų varžyboms. Kur nepriėjo, valtele priplaukę nendrynus išpjovė laižuviškiai Artūras Michailovas ir Mantas Lalas.
Auksūdžio bendruomenė finansiškai parėmė parke įrengtos scenos puošimą. Sulaukta paramos ir iš vietos verslo įmonės „Taulidas“.

Pritraukia žvaigždės“

L. Virkutienė pastebėjo, kad kasmet surengti šventėms reikia vis daugiau lėšų – didėja atlikėjų honorarai, brangsta „garsistų“ ir kitos paslaugos. Šiais metais kultūros centras jau nebeišgali vaikams padovanoti batuto pramogų – tėvams teks patiems už jas susimokėti.

Pašnekovė teigė, kad buvo svarstymų, jog gal jau reikėtų rengti kuklesnes šventes – su vietos atlikėjais ar pasikviečiant kolektyvus „pagal mainų programą“ iš kitų kultūros centrų. Nors ir pastariesiems jau tenka apmokėti kelionės išlaidas. Kainuoja ir svečių priėmimas, vaišės.
Vis tik nutarta nenuvilti tradicines šventes pamėgusių žiūrovų. Auksūdyje jie šoko ir dainavo kartu su Donata Virbilaite, Purvėnuose koncertuos Romas Dambrauskas ir Irena Jokšienė. O per „Oninių polką“ Laižuvoje žiūrovų laukia Vytauto Šiškausko koncertas.
Nuotr. iš bendruomenių
socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų