Alfredas Nicius (pirmas iš dešinės) bandė Sigitui Miltiniui paaiškinti, kad kaimynų nėra dėl ko bausti, nes jie mėšlą laiko pagal visas taisykles. Jono STRAZDAUSKO nuotr.
Sovaičių kaime tęsiasi prieš metus tarp kaimynų įsiplieskęs konfliktas dėl tvinstančio keliuko.
Į įvairias instancijas rašomi skundai, tačiau kaip ir prieš metus, gamtosaugininkai pažeidimų neranda ir tvirtina, jog konflikto priežasčių reikia ieškoti kitur.
Viena iš galimų priežasčių – žemės sklypų ribos.
Kaltina kaimynus
Į redakciją po metų pertraukos vėl kreipėsi Sovaičių kaimo gyventojas Sigitas Miltinis. Vyro skundas buvo lygiai toks pat kaip ir pernai. Jo kaimynai esą per arti bendro naudojimo kelio laiko mėšlo krūvą, iš kurios ant kelio plūstančios srutos.
S. Miltinio teigimu, patvinęs kelias sukelia daug nepatogumų, nes tai yra vienintelis susisiekimas su pagrindiniu keliu Viekšniai–Laižuva. Esą tenka bristi per srutas, kol pasieki autobusų stotelę.
„Santarvei“ kartu su Mažeikių aplinkos apsaugos agentūros vyriausiuoju specialistu Alfredu Niciumi nuvykus į vietą, srutų apsemto keliuko neišvydome, nes tuomet dar spaudė šaltukas ir viskas buvo gražiai apsnigta ir sušalę.
Tada S. Miltinis paaiškino, jog jis baiminasi, kad keliukas gali būti apsemtas, kai prasidės atlydys.
„Kol kas atlydžio nėra ir sunku pasakyti, kaip bus ateityje.
Tačiau akivaizdu, kad bet kokiu atveju, ar ši mėšlo krūva bus šalia kelio, ar ne, keliukas vis tiek bus patižęs ir pažliugęs – nes tai paprastas kaimo keliukas“, – įsitikinęs Mažeikių aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas A. Nicius.
Laikosi reikalavimų
A. Niciaus teigimu, kaip ir pernai, S. Miltinio kaimynų nėra dėl ko bausti, nes jie mėšlą laiko pagal visas taisykles.
„Vieta parinkta aukščiausioje sklypo vietoje. Mėšlo laikymo rietuvė atitinka aplinkosaugos keliamus reikalavimus, be to, pati krūva yra apdengta ir šiek tiek mažesnė“, – aiškino A. Nicius.
Pasak jo, problemų kyla todėl, kad pati vieta yra nedėkinga. Visas žemės sklypas yra šiek tiek žemiau, lyg savotiškoje dauboje. O kelias yra dar žemiau, todėl viskas ant jo ir subėga.
„Žmonės stengėsi bent mėšlo krūvą sukrauti kuo aukščiau, kad jos neapsemtų, tačiau esant labai lietingam orui, srutos vis tiek šiek tiek nubėgo, bet aplinkos jos tikrai neteršia. Jei pakeltų kelią aukščiau, tai ir problemos nebeliktų“, – įsitikinęs aplinkosaugos specialistas.
Nevengia konfliktų
Mažeikių apylinkės seniūnas Vidmantas Kesminas „Santarvei“ anksčiau yra sakęs, kad daug ginčų sukėlusio kelio seniūnija tvarkyti negali, nes šis keliukas yra gretimų sklypų savininkų privažiavimas prie sodybų. Kitaip tariant – tai jų vidaus kelias. Todėl keliuką prižiūrėti ir tvarkyti privalo patys šeimininkai.
Seniūnijos darbuotojai prasitarė, kad abu kaimynai nevengia konfliktuoti ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais kaimynais. Esą tam jie atranda pačių įvairiausių priežasčių: keliuko, žemės sklypų ribų ir pan. Esą S. Miltiniui netinkantis net ir pasėlių deklaravimas.
Seniūnijos darbuotojai mano, kad problemos dėl keliuko dingtų, jei kaimynai pamirštų asmeninę nesantaiką ir bendromis jėgomis susitvarkytų kelią.
Negaili piktų žodžių
Šis pasiūlymas buvo perduotas ir konfliktuojančioms pusėms. „Santarvei“ lankantis Sovaičių kaime tiek S. Miltinis, tiek jo kaimynai teigė keliuką jau patys tvarkantys ir kiekvienas norėjo prisiimti nuopelnus dėl pabertų ant kelio kelių akmenų.
O pokalbio metu kaimynai vienas kitam negailėjo piktų žodžių. Kaltino netinkamai atsimatavus žemės sklypų ribas. Todėl besiklausant jų vis aršesnio pokalbio susidarė įspūdis, kad keliukas – tik viena iš daugelio problemų, kiršinančių kaimynus.
„Net nežinau, kodėl kaimynas visur mus skundžia. Mes jam nieko blogo nepadarėm, ir mėšlo krūvą laikome taip, kaip reikia, ir gamtos neteršiame. Dar pernai būtume ją išvežę, bet buvo nepalankios oro sąlygos, todėl ji ir liko“, – paaiškino netinkamu mėšlo laikymu kaltinama moteris.
A. Nicius informavo, kad mėšlo negalima skleisti bet kur ir bet kada. Yra nustatyti terminai.
„Mėšlą draudžiamą skleisti nuo lapkričio 15-osios iki balandžio 1-osios ir nuo birželio 15-osios iki rugpjūčio 1-osios. Taip pat to daryti negalima ant įšalusios, apsnigtos ar įmirkusios žemės, nors pagal kalendorines datas tai ir būtų leidžiama. Kiekvienu atveju yra žiūrima atskirai. Yra taikomos ir išimtys“, – paaiškino A. Nicius.
Mažeikių aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas sakė, jog viliasi, kad šį pavasarį daug ginčų sukėlusi mėšlo krūva bus išvežta ir pykčiai baigsis.
Privalo laikytis reikalavimų
A. Nicius priminė, kad įrengiant tirštojo mėšlo rietuvę, svarbiausia yra tinkamai įrengti pagrindą, kad srutos netekėtų į aplinką. Ypač svarbu šiam įrenginiui parinkti tinkamą vietą, kad potvynio, liūčių metu rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys. Taip pat parenkant rietuvės vietą svarbu užtikrinti didžiausius atstumus iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų.
Be to, tirštasis mėšlas gali būti laikomas ir rietuvėse, įrengiamose tuose laukuose, kurie bus tręšiami, o tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje turi neviršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Tokiose rietuvėse mėšlas negali būti laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius.
Taip pat būtina iškasti pylimą, kuris apjuostų lauko rietuvę.
Gresia baudos
Pažeidus aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti, savininkas yra baudžiamas piniginėmis baudomis ir įspėjimais. Taip pat gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą.
A. Niciaus teigimu, 2011-aisiais buvo gauti penki skundai dėl netinkamo mėšlo laikymo, tačiau tik du iš jų pasitvirtino. Ūkininkai tuomet buvo nubausti 400 ir 500 litų baudomis.
Pernai taip pat buvo gauti penki skundai, iš kurių du pasitvirtino. Šį kartą buvo apsieita su mažesnėmis baudomis, nes pasikeitė Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuriame atsirado straipsnis dėl srutų tvarkymo. Pagal konkretų pažeidimą yra taikomos nuobaudos. Praėjusiais metais vienam pažeidėjui buvo skirtas tik įspėjimas, o kitam 50 litų bauda.
Du kliokvarniai draskosi ir seilėjasi dėl š ū d o krūvos