Internetas palengvina mūsų kasdienybę – darbas, mokslai, apsipirkimas ar bendravimas tapo paprastesni. Tačiau kartu mūsų asmens duomenys tampa pažeidžiami, todėl gebėjimas juos saugoti tapo būtinu įgūdžiu. Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) specialistai dalijasi praktiniais patarimais, kaip apsaugoti savo duomenis internete.
Apie grėsmes nepagalvojama
Nepaisant interneto patogumo, jame slypi daugybė grėsmių. Asmens duomenų vagystės, duomenų nutekėjimas, kenksmingos programos ir virusai, apgavystės bei sukčių elektroniniai laiškai, netikros svetainės, nepageidaujamas turinys, kibernetinės patyčios – tai tik dalis grėsmių, slypinčių internete. Tobulėjant technologijoms ir apsaugos būdams, kibernetiniai nusikaltėliai, vadinamieji hakeriai, ieško vis naujų būdų, kaip apgauti interneto vartotojus. Todėl gebėjimas saugoti savo informaciją tapo ne mažiau svarbiu įgūdžiu nei kasdienės technologijų naudojimo žinios.
Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) parengtose rekomendacijose dėl saugaus naršymo internete įvardijama, į ką reikėtų atkreipti dėmesį siekiant išvengti arba sumažinti interneto pavojų.
„Didėjant interneto paskyrų ir prijungtų įrenginių skaičiui, didėja ir nusikaltėlių galimybės. Interneto vartotojai susiduria su įvairiomis potencialiomis grėsmėmis, apie kurias dažnai nesusimąsto ir nė neįtaria“, – sakė VDAI Informacinių technologijų skyriaus vedėja Lina Lelešienė.
VDAI Informacinių technologijų skyriaus vedėja L. Lelešienė pataria naudoti naujausias operacinių sistemų, programų versijas, nepraleisti naujų saugumo atnaujinimų. Tai ypač aktualu programoms, kuriose saugomi mokėjimo duomenys, sveikatos informacija ar kita konfidenciali informacija.
Ne mažiau svarbi yra dviejų faktorių autentifikacija, kuri sumažina kibernetinio išpuolio tikimybę. Tai – būdas patvirtinti tapatybę, kai prieigai prie paskyros naudojami du ar daugiau patvirtinimo metodų. Dažniausiai naudojamas papildomas vienkartinis slaptažodis, siunčiamas į telefoną ar el. paštą.
Stiprūs ir patikimi slaptažodžiai – apsaugai būtini
Vienas neatsargus nuorodos paspaudimas gali užkrėsti įrenginį kenkėjiška programa, todėl prieš jas spaudžiant būtina įvertinti nuorodos patikimumą. VDAI rekomenduoja vengti nuorodų iš nepatikimų šaltinių, šlamšto pranešimų, internetinių viktorinų, paspaudimus provokuojančių antraščių (angl. clickbait), „nemokamų“ pasiūlymų ir nepageidaujamos reklamos.
„Gavę el. laišką, kurio autentiškumu abejojate, nespauskite jame esančių nuorodų ir neatidarykite priedų. Jei nesate tikri dėl el. laiško autentiškumo, geriausia susisiekti tiesiogiai su siuntėju. Pavyzdžiui, gavę įtartiną laišką iš banko, paskambinkite į banką ir pasitikslinkite, ar toks laiškas iš tiesų buvo siųstas.
Naršant internete taip pat derėtų atkreipti dėmesį į svetainių turinį. Jei tikėtasi rasti konkrečią informaciją, tačiau patenkama į su tuo nesusijusią ar įtartiną svetainę, ją reikėtų nedelsiant palikti. Tokios svetainės gali būti skirtos duomenims nutekinti arba įrenginiui užkrėsti.
Pavyzdžiui, jei norite paskaityti apie safarį Afrikoje, bet vietoj to patenkate į svetainę su paspaudimus provokuojančia antrašte, kurioje rašoma apie tai, kaip sulieknėjo įžymybės, arba į straipsnį su antrašte „Kur jie dabar?“, nedelsdami palikite šią svetainę“, – pavyzdžiais dalijosi VDAI Informacinių technologijų skyriaus vedėja.
Specialistės teigimu, nepaisant visų saugumo priemonių, viena silpniausių grandžių išlieka slaptažodžiai. Vartotojai dažnai susikuria lengvai įsimenamus slaptažodžius, naudoja juos kelioms paskyroms, todėl kibernetiniams nusikaltėliams, pasinaudojus specialiomis programomis, nekyla didelių sunkumų patekti į paskyras ir nutekinti duomenis. Patikimą slaptažodį turėtų sudaryti bent 12 simbolių, didžiosios ir mažosios raidės, specialūs simboliai ir skaičiai. Taip pat būtina vengti asmeninės informacijos, tokios kaip gimimo data ar augintinio vardas. Specialistai rekomenduoja naudoti slaptažodžių tvarkykles, kurios padeda saugiai kurti sudėtingus slaptažodžius ir juos saugo.
Pažeidžiami ir mobilieji įrenginiai
Neretai kibernetiniai nusikaltimai siejami su kompiuteriais, tačiau išmanieji įrenginiai – ypač telefonai – yra ne mažiau pažeidžiami. VDAI praneša, jog apie 60 proc. vartotojų naudoja mobiliuosius įrenginius apsipirkdami ir ieškodami informacijos internete, todėl šie įrenginiai turi būti patikimai apsaugoti.
„Rekomenduojama naudoti slaptažodžius, slaptus kodus ir kitas saugumo priemones, tokias kaip pirštų atspaudų nuskaitymas ar veido atpažinimo technologija visuose įrenginiuose: telefonuose, kompiuteriuose, planšetėse, išmaniuosiuose laikrodžiuose, išmaniuosiuose televizoriuose ir kituose įrenginiuose. Šios saugumo priemonės sumažins kibernetinės atakos ar jūsų asmens duomenų vagystės tikimybę“, – pasakojo VDAI Informacinių technologijų skyriaus vedėja L. Lelešienė.
Svarbu išlikti budriems ir renkantis programėles. Kenksmingos programos gali būti užmaskuotos kaip įprastos aplikacijos – nuo žaidimų iki eismo programėlių. Jos taip pat gali būti platinamos per nesaugias svetaines, kurios bando slapta įdiegti kenkėjišką programinę įrangą.
„Susidūrus su internetiniu sukčiavimu ar kita panašaus pobūdžio veikla, rekomenduojama nedelsiant nutraukti bet kokį bendravimą su sukčiais, imtis veiksmų savo paskyrų ir asmens duomenų apsaugai užtikrinti bei apie incidentą pranešti atsakingoms institucijoms – policijai, Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui ir, esant poreikiui, atitinkamam paslaugos teikėjui (pavyzdžiui, bankui ar naudojamai platformai)“, – teigė L. Lelešienė.
Rugilė BALČIŪNAITĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
