Kaip atrodo šių dienų nepotizmas?

Nuotr. iš redakcijos archyvo

Dar viduramžiais į svarbesnes ir garbingesnes bažnyčias popiežiai skirdavo giminaičius, tokiu būdu užtikrindami tiek jų, tiek savo galią ir išsaugodami naudingas pozicijas.
Ne paslaptis, kad ir šiandien tarnybinę padėtį neretai stengiamasi išnaudoti dėl savo ar artimųjų gerovės.
Kur daugiausia nepotizmo apraiškų pastebima šių dienų Lietuvoje?
Apie tai kalbamės su komunikacijos konsultantu, Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų doktorantu Linu Kontrimu ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus programų vadove Ingrida Kalinauskiene.

Svarbiausia – ryšiai, o ne kvalifikacija

Pirmieji nepotizmo ženklai pasirodė jau antikoje, tačiau iš pradžių tai buvo laikoma ištikimybės simboliu ir vertinama teigiamai – valdovai labiausiai pasitikėdavo savo giminaičiais, todėl natūralu, kad būtent juos ir skirdavo į aukštas pozicijas.
Nepaisant to, galiausiai nepotizmas įgavo ir neigiamą reikšmę, kai bet kokia kaina buvo siekiama užtikrinti giminaičių gerovę, o kitų žmonių interesai nerūpėjo.
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje aiškinama, kad nepotizmas – tai asmenų skyrimas į tam tikras profesinių ar politinių institucijų pozicijas, kai svarbiausias kandidato atrankos kriterijus yra šeiminiai ir giminystės santykiai, o ne turima kvalifikacija. Dažnai politines pozicijas užimantys asmenys ieško paramos savo pasiūlymams ar siekia įgyti didesnę galią, dėl to į įvairias politines pareigas skiria sau palankius asmenis. 
Puikus nepotizmo pavyzdys – buvusios Sovietų Sąjungos politinė sistema, kurioje buvo ypač aukštinamas lojalumas ir užtekdavo komunistų partijos draugo protegavimo, norint užimti garbingas pareigas tam tikrose institucijose ar sparčiai kilti karjeros laiptais.

„Tikriausiai nėra pagrindo viltis, kad toks reiškinys išnyks“

Anot komunikacijos konsultanto ir VDU politikos mokslų doktoranto Lino Kontrimo, atkurtos Nepriklausomos Lietuvos trisdešimtmetis buvusio sovietinio nepotizmo neišnaikino, bet pakeitė nauju, kuris – susmulkėjęs, išskaidytas, bet kartu gali būti ir geriau užmaskuotas. „Tikriausiai nėra pagrindo viltis, kad toks reiškinys išnyks, ypač skaidrumo stokojančiose, stipriai į materialinę gerovę orientuotose, o svarbiausiai – nesubalansuoto teisingumo šalyse. O mes būtent tokia ir esame šalis.“
Be to, nepotizmo padariniai nebūtinai turi būti akivaizdūs: „Dažnai tai yra ilgalaikio pobūdžio padariniai: mažėja pasitikėjimas valstybe, mažėja saugumo jausmas, sukuria precedentus jaunai kartai, kad tokiais būdais galima tvarkyti savo gyvenimus. Blogiausiai, kad nepotizmas gali atrofuoti visuomenės gebėjimus ir norą tobulėti, kurti“, – sako L. Kontrimas.  

Nepotizmo žemėlapis šalies savivaldybėse

„Savivaldos lygyje neretai pavadiname nepotizmu atvejus, kurie būna visai kitokios prigimties, bet, spėju, savivaldybėse šio reiškinio itin apstu. Didesnė problema yra savotiška nepotizmo atmaina, kai į svarbius ir reikalingus postus yra susodinami ne giminaičiai, bet, tarkime, partijų bičiuliai. Formaliai – neprikibsi, bet visi žinome ir matome, kad schema veikia itin neigiamai“, – tvirtina L. Kontrimas.  
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliktas vertinimas rodo, kad maždaug penktadalis savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus programų vadovė I. Kalinauskienė mano, kad savaime tai, kad toje pačioje įstaigoje dirba giminaičiai – nėra blogai. Vis tik svarbu, kad privatūs interesai liktų namuose. Aišku, kad veikiant viešajame sektoriuje sprendimai turi būti priimami pagrįstai, laiku deklaruojant galimus interesus bei prireikus nusišalinant nuo sprendimų priėmimo.
„Nors, anot verslininkų, nepotizmo lygis šiek tiek sumažėjo, kas penktas valstybės tarnautojas kalba apie jų įstaigoje patirtą politikų, siekusių asmeninės naudos, spaudimą. Taip pat matome, kad, lyginant su kitais gavėjais, su politikais susijusios įmonės su savivaldybėmis pasirašo didesnės vertės sutarčių savivaldybės veiklų viešinimui. Mūsų ateinančio dešimtmečio išbandymai kaip tik ir susiję su nepotizmu – politinių partijų narių, giminių ir bičiulių protegavimu“, – teigia I. Kalinauskienė.

Trūksta viešumo, gyventojų įtraukimo

Beveik kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje uždaras. Vertinant Mažeikių rajono savivaldybę, matyti, kad gyventojai įtraukiami daugiausia informavimo tikslais.
„Labai norėčiau, kad savivaldybės atstovai pradėtų kurti geruosius gyventojų įtraukimo pavyzdžius ir prisijungtų prie ketvirtadalio kitų savivaldybių, jau įgyvendinančių dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas. Juk savivalda, būdama arčiausiai žmonių, yra puiki vieta sėkmės istorijoms kurti“, – sako I. Kalinauskienė.
Kalbant apie tai, ar pakankamas visuomenės dėmesys ir ar vyrauja ne per didelė tolerancija egzistuojančiam nepotizmui šalyje, L. Kontrimas mano, kad šiam reiškiniui, ypač savivaldybių lygyje, labai reikia daugiau viešumo, aiškinimo: „Žmonės yra protingi, greitai susigaudys, kas ir kaip, bet jiems reikia padėti. Čia vieša diskusija yra bene svarbiausias ginklas.“ 

Būkime pilietiški ir prisidėkime

Siekiant mažinti nepotizmo plitimą ir Lietuvą iš „švogerių krašto“ paversti skaidresne valstybe, būtinas ir pačių piliečių įsitraukimas.
Nepakantumą korupcijai ir sąžiningumą tiek viešame, tiek privačiame sektoriuje skatina įvairiausi tyrimai, atlikti ir viešinami Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, „Transparency International“ ir kitų organizacijų.
Tačiau prie valstybės gerovės taip pat galime prisidėti kiekvienas asmeniškai – apie nepotizmo apraiškas ar kitokio pobūdžio įtariamas korupcines veikas informuojant ne tik už tokius tyrimus atsakingas organizacijas ar institucijas, bet ir žiniasklaidą, nes viešumas – viena efektyviausių amunicijų bet kokioje kovoje su neteisybe.
Karolina Kotryna
PETRAUSKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto