Kaip vaikai mokosi pažinti pasaulį žaidybine forma?

Ingos Steponavičienės nuomone, kritinis mąstymas yra ilgalaikis gebėjimas, padedantis vaikui augti savarankiška, smalsia ir atsakinga asmenybe. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Vaiko pažinimo pagrindai ir gebėjimas kelti klausimus pradeda formuotis dar ankstyvajame amžiuje. Ikimokykliniame etape vaikai mokosi pažinti aplinką, reikšti savo mintis ir ieškoti atsakymų. Šiame procese itin svarbus pedagogo vaidmuo – jis ne tik perduoda žinias, bet ir kuria aplinką, kuri skatina vaiko smalsumą, savarankiškumą, pasitikėjimą savimi bei kritinį mąstymą.

Mažeikių lopšelio-darželio „Eglutė“ direktoriaus pavaduotojos ugdymui Ingos Steponavičienės teigimu, kritinis mąstymas ikimokykliniame amžiuje ugdomas per patirtį, žaidimą ir kasdienes situacijas. Specialistė pabrėžia, kad šiuolaikiniame pasaulyje svarbu ne vien išmokyti vaiką atkartoti informaciją, bet ir padėti jam suprasti, analizuoti bei drąsiai reikšti savo nuomonę.

Vaikai mokosi mąstyti per žaidybinę formą

Kritinis mąstymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose dažniausiai ugdomas žaidybine forma, per patirtinį ugdymą, sukuriant situacijas įvairiose aplinkose. Vaikai mokosi tyrinėdami, bandydami, klysdami ir ieškodami sprendimų.

Anot I. Steponavičienės, svarbiausia ne pateikti vaikui paruoštą atsakymą, o skatinti jį mąstyti savarankiškai ir ieškoti įvairių galimų sprendimų.

„Stengiamės vaikams užduoti kiek įmanoma daugiau atvirų klausimų (pvz., „Kaip manai, kas nutiks, jei…?“) ir kurti problemines situacijas, kurias vaikams reikia išspręsti, pasitelkiant kritinį mąstymą (pvz., „Tiltas griūva – ką galime pakeisti?“). Taip pat į dienotvarkes įtraukiame STEAM, tyrinėjimo, kūrybines veiklas, vaidmenų žaidimus ir mokslinius tyrinėjimus“, – sakė ji.

Svarbi saugi ir palaikanti aplinka

Pašnekovės teigimu, kritinio ir savarankiško mąstymo užuomazgos vaikų kasdienėje veikloje pastebimos gana greitai. Vaikai ima dažniau klausti, savarankiškai ieško atsakymų, geba argumentuoti savo pasirinkimus ir drąsiau reiškia nuomonę. Jie mokosi lyginti, analizuoti, pastebėti priežasties ir pasekmės ryšius bei siūlyti alternatyvius sprendimus.

Ne mažiau svarbus ir emocinis saugumas. Vaikas drąsiai reiškia mintis tik tada, kai jaučiasi išgirstas ir priimtas.

Todėl ugdymo procese didelis dėmesys skiriamas pagarbiam bendravimui, gebėjimui išklausyti kitą, diskutuoti ir priimti skirtingas nuomones. Šie įgūdžiai vėliau tampa svarbiu pagrindu ne tik mokymuisi, bet ir socialiniam gyvenimui. Saugi ir palaikanti aplinka padeda vaikams ugdyti pasitikėjimą savimi, mokytis spręsti konfliktus bei drąsiai reikšti savo mintis.

Ugdymui būtina praktinė patirtis

Ikimokykliniame amžiuje vaikai pradeda mokytis atskirti realybę nuo fantazijos, suprasti informaciją, ją lyginti ir vertinti. Šiuo laikotarpiu stiprėja savarankiškumas, pasitikėjimas savimi ir gebėjimas spręsti kasdienes problemas. Pedagogė pažymėjo, kad būtent ankstyvoje vaikystėje susiformuoja pagrindiniai pažinimo ir mokymosi įgūdžiai, kurie turi įtakos tolimesnei vaiko raidai.

Anot pavaduotojos ugdymui, ikimokyklinio amžiaus vaikai pasaulį ir mąstymą dažniausiai pažįsta per patirtį bei žaidimą. Jų mąstymas glaudžiai susijęs su pojūčiais, vaizduote ir kasdieniais atradimais.

„Vaikas nebūtinai gali paaiškinti, kas yra mąstymas, tačiau jis nuolat klausia „kodėl?“ ir „kaip?“, ieško problemų sprendimo būdų, planuoja žaidimo situacijas, smalsauja, bando, spėlioja ir tyrinėja. Kasdienėje veikloje matome, kad vaikai renkasi žaidimo būdus, mokosi laikytis susitarimų, sprendžia konfliktus ir ieško atsakymų į jiems rūpimus klausimus“, – pasakojo ji.

Kritinis mąstymas – ilgalaikis gebėjimas

Kiekvieno vaiko raida yra individuali, todėl ugdymo procese svarbu atsižvelgti į skirtingus gebėjimus ir poreikius. Vieniems vaikams sunkiau reikšti mintis, kitiems daugiau sunkumų kelia dėmesio koncentracija ar emocijų valdymas.

Dėl šios priežasties pedagogai kuria praktines situacijas ir patirtinius scenarijus, kurie padeda vaikams mokytis nebijoti klysti, ieškoti sprendimų, numatyti pasekmes ir drąsiai tyrinėti aplinką.

Kritinio mąstymo ugdymas ankstyvajame amžiuje svarbus ne tik pasirengiant mokyklai. Tai ilgalaikis gebėjimas, padedantis vaikui augti savarankiška, smalsia ir atsakinga asmenybe, gebančia priimti sprendimus, bendradarbiauti bei prisitaikyti nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
Rugilė BALČIŪNAITĖ

Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Skip to content