Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį buvo minus 7 ir palyginti su geguže, sumažėjo 2 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Palyginti su geguže, birželį gyventojai pesimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimo ir namų ūkio finansinės būklės per ateinančius 12 mėnesių perspektyvas.
Daugumos namų ūkių finansinė būklė nepasikeitė
Birželį 12 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė būklė per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 31 proc. – kad pablogėjo, 57 proc. – kad nepasikeitė (gegužę – atitinkamai 14, 30 ir 57 proc.).
Vertindamas tikėtinus savo šeimos finansinės būklės pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, kas penktas gyventojas (20 proc.) tikėjosi, kad ji pagerės, 18 proc. manė, kad pablogės, o 58 proc. prognozavo, kad jų namų ūkio finansinė būklė artimiausiais metais nesikeis (gegužę – atitinkamai 19, 16 ir 59 proc.).
Ekonomikos pagerėjimo tendencijas įžvelgia daugiau apklaustųjų
Vertindami šalies ekonominę būklę, 22 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėnesių ji pagerėjo, 35 proc. – kad pablogėjo, o 41 proc. – kad nepasikeitė (gegužę – atitinkamai 25, 31 ir 44 proc.).
27 proc. gyventojų nuomone, šalies ekonominė būklė per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 24 proc. – pablogės, o 45 proc. prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (gegužę – atitinkamai 30, 19 ir 47 proc.).
Birželį 32 proc. gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių augs, 23 proc. – kad mažės (gegužę – atitinkamai 29 ir 25 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių tikėjosi 37 proc. gyventojų, o 24 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (gegužę atitinkamai – 38 ir 24 proc.).
Kaimo gyventojai į ateitį žvelgia pesimistiškiau
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime birželį skyrėsi 3 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 6, o kaime – minus 9. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, tiek mieste, tiek kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais.
Miesto gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 20 iki 24 proc., manančiųjų, kad bedarbių skaičius šalyje išaugs, – nuo 28 iki 30 proc., o manančiųjų, kad namų ūkio finansinė būklė pablogės, – nuo 14 iki 19 proc.
Kaimo gyventojai pesimistiškiau nei praėjusį mėnesį vertino šalies ekonomikos perspektyvas: gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės būklės blogėjimą per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 19 iki 26 proc., o manančių, kad bedarbių skaičius augs – nuo 31 iki 37 proc. Tačiau nuo 27 iki 24 proc. sumažėjo kaimo gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
Pasitikėjimo rodiklis didėja
Per metus (2015 m. birželį, palyginti su 2014 m. birželiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4 procentiniais punktais. Tai lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės.
Gyventojų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės būklės blogėjimą, dalis sumažėjo nuo 23 iki 18 proc., besitikinčių nors kiek sutaupyti dalis padidėjo nuo 34 iki 37 proc. Taip pat pagerėjo nuomonė apie šalies ekonomikos perspektyvas: prognozuojančiųjų bedarbių skaičiaus mažėjimą dalis per metus padidėjo nuo 19 iki 23 proc., o manančiųjų, kad šalies ekonominė būklė per artimiausius 12 mėnesių pablogės, dalis sumažėjo nuo 28 iki 24 proc.
