Kasdienybės meno galerijoje – trečiasis sezonas

Naujojo Kasdienybės meno galerijos sezono atidarymo dalyviai iš pradžių susibūrė malūno terasoje.

Sedoje, Vytauto g. 36, stūkso buvęs Aleksandro Plechavičiaus vandens malūnas. Prieš penkerius metus malūnas buvo atnaujintas, o nuo 2019 metų jame veikia Kasdienybės meno galerija.
Praėjusią savaitę paminėta šios galerijos trečiojo sezono pradžia – atidarytos kelios parodos, pristatytos naujovės.

Pastatytas 19 amžiuje

Kultūros paveldo vertybių registre rašoma, kad buvęs Sedos dvaro arba Sapiegų medinis malūnas ir užtvanka dokumentuose buvo minimi jau 1613 metais. Vėliau, 19 amžiaus pradžioje, medinio vietoje buvo pastatytas mūrinis malūnas.
1848 metų dvaro inventorius aprašomas taip: „Mūrinis malūnas 16,5 x 21,5 sieksnių dydžio, trijų girnų, tame pačiame pastate – malūnininko butas: keturi kambariai, virtuvė, priemenė. Bute trys krosnys iš plytų, viena iš žalių koklių. Visame malūne – septyniolika durų ir vienuolika langų, stogas čerpinis.“ Iki šių dienų technologinė malūno įranga neišliko, o, prieš 60 metų vykdant melioracijos darbus, išardyta užtvanka.
Sedos vandens malūnas, kaip turintis istorinę ir architektūrinę vertę, 1997 metais įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą.
Aleksandrui Plechavičiui kadaise priklausęs malūnas šiandien – kretingiškio Dariaus Lauraičio nuosavybė.

Tikimasi sėkmingesnio sezono

Prieš trejus metus idėją malūne atidaryti Kasdienybės meno galeriją, kurioje vyktų parodos, būtų pristatomas tradicinis menas, sediškių ir kitų Lietuvos kampelių gyventojų dirbiniai, drauge su pagalbininkais iš Sedos Trečiojo amžiaus universiteto įgyvendino Genoveita Gricienė.
„Kai ką nors padarai pirmą kartą, gali pagalvoti: va, pabandžiau, pažiūrėsiu, ar kas pavyks. Kai padarai antrą kartą, atrodo, kad reikalas jau rimtesnis. O pradėjus trečiąjį Kasdienybės meno galerijos veiklos sezoną, manau, galima sakyti, kad galerija Sedoje veikia“, – pastebėjo G. Gricienė.
Galerijos veiklą bei planus pernai sugadino koronaviruso pandemija, karantinas. Vasara įsibėgėja ir sediškė G. Gricienė bei prie galerijos veiklos prisidedantys sediškiai viliasi, kad trečiasis sezonas bus kur kas sėkmingesnis nei antrasis – su daugiau lankytojų, įdomių susitikimų. Vien per birželio mėnesį malūne suplanuotos 8 ekskursijos.

Galerijos naujienos

Kasdienybės meno galerija svečius pasitinka siūlydama pakeitimų ir naujienų. Vienoje iš malūno patalpų atidarytas Plechavičių kambarys.
„Būtent čia ir gyveno Plechavičiai. Todėl šiame kambaryje pastatėme informacinius stendus apie Plechavičių giminę ir jos atstovus. Vesdami ekskursijas, visada pristatysime tą giminę, kurios nariams kadaise priklausė malūnas“, – kalbėjo G. Gricienė.

Malūno savininkui Dariui Lauraičiui – sediškių padėka ir simbolinės dovanėlės už tai, kad malūne gali veikti ši galerija.

Dar viena naujovė: į malūną „atsikraustė“ lietuviškos virtuvės pasididžiavimas – Sedos pusmarškonė košė su jos virėjomis. Žmones, kurie užsisakys ekskursijas, pusmarškonės košės degustaciją, ja vaišins būtent čia, prie malūno.
„Juk seniai žinoma, kad valgyti lauke yra skaniau nei patalpose. O kai sėdint lauke prie staliuko atsiveria vaizdas į upę, – maistas tampa dar gardesnis“, – taip paaiškintas šis sumanymas.

Ne tik vietinių kūryba

Galerijos naujojo sezono atidaryme dalyvavo ir klaipėdietis menininkas Gintaras Koncevičius. Jis neseniai Sedoje įsigijo sodybą, kurioje ketina gyventi vasaromis. Save kaip žemaitį pristatęs menininkas sakė, kad anksčiau jam yra tekę dalyvauti Sedoje ir jos apylinkėse vykusiuose pleneruose, todėl Seda jam pažįstama ir jauki.
Galerijos puoselėtojai viliasi, kad ateityje joje bus eksponuojami ir klaipėdiškio darbai, o kol kas G. Koncevičius eksponuoja vieną aliejiniais dažais tapytą paveikslą.
„Kaip sakoma, devyni amatai, dešimtas badas. Užsiimu ir keramika, ir skulptūra, ir tapyba, ir akvarele. Žodžiu, kokie norai šauna į galvą, tą ir darau“, – taip sediškiams prisistatė menininkas.
Galerijoje eksponuojami sediškių Birutės Šopienės, Marytės Mineikienės, Zinos Januškevičienės, Valės Gečienės rankdarbiai. Taip pat ir svečių telšiškių Vyganto Paulausko stiklo dirbiniai, Sauliaus Mušinsko įdomia technika sukurtos skulptūrėlės. Galima apžiūrėti viekšniškio keramiko Vitalijaus Baltučio ir puodžių iš Tryšių Algimanto bei Alinos Tamašauskų dirbinius. Daugumą galerijoje eksponuojamų dirbinių galima ir įsigyti.

Pristatė savo darbus

Atidarant naująjį Kasdienybės meno galerijos sezoną, įvyko dviejų parodų pristatymai.
Skambant Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos Sedos skyriaus mokytojos Linos Rupšienės dainoms, pristatyta mažeikiškio poeto ir fotografo Virginijaus Sungailos fotografijų, kuriose užfiksuoti atspindžiai vandenyje, paroda.
„Nesu fotografas, tiesiog užfiksuoju netikėtus dalykus. Ši veikla mano gyvenime atsirado netikėtai, kai vienas mano bičiulis norėjo išmesti lauk seną fotoaparatą, vadinamąją „muilinę“. Aš ją paėmiau, sutaisiau ir pamažu pradėjau fotografuoti“, – kalbėjo daugiau nei trisdešimties parodų įvairiuose Lietuvos miestuose autorius.
V. Sungaila renginio svečiams paskaitė keletą savo eilėraščių, pasidalijo prisiminimais apie kūrybą, šiek tiek pasakojo apie rašomą, bet šiuo metu į šalį atidėtą romaną, kuriamas pasakas anūkams.
Menininkas parodoje eksponuojamas nuotraukas padovanojo Sedai.
Savo tapytų paveikslų parodą pristatė ir Plungės neįgaliųjų draugijos narė Aušra Latakienė.
Pasak plungiškės, gyvenime buvo tokių akimirkų, kai jis buvo tarsi sustojęs ir lydimas būsenos, kad, regis, kažko ieškai, bet niekaip nerandi. Kūryba padėjusi išsivaduoti iš sąstingio.

Dalis menininkų, amatininkų, kurių darbai šiuo metu eksponuojami galerijoje, dalyvavo jos naujojo sezono atidaryme.

„Vieni žmonės fotografuoja, o aš, žiūrėdama į tas nuotraukas, tapau. Mokytoja sako, kad viskas mano paveiksluose padaryta pagal taisykles. Aišku, nežinau, kaip juos vertina kiti žmonės“, – apie savo tapytus paveikslus kalbėjo A. Latakienė.

Linkėjo varomosios jėgos

Kasdienybės meno galerijoje lankėsi viekšniškis mokytojas Paulius Auryla.
„Dirbu mokykloje ir visada vaikams sakau, kad žmogaus išorė gali būti labai apgaulinga. Iš tiesų niekada nežinai, ko ir kiek žmoguje telpa. Koks turi būti žmogus, kad savo mintis ir jausmus išreikštų, pavyzdžiui, per stiklą, per žodį, per nuotraukas. Tu gali turėti kokią tik nori techniką, priemones, bet kažko sukurti savaime tau nepavyks. O gali turėti ir kokį nors paprastą įrankį, bet jei, kaip žmonės sako, turi akį, pavyks“, – tokius žodžius V. Sungailai ir kitiems kuriantiems žmonėms skyrė P. Auryla.
Viekšniškio nuomone, meno žmonių varomoji jėga yra nuostaba ir kančia. Mokytojas menininkams linkėjo to, kad šių abejų dalykų netrūktų.
G. Gricienė akcentavo: galerijos, kuriose vyksta minėtos parodos, vienas iš tikslų – pristatyti Sedą.
„Lietuvoje yra vykdomas turizmo projektas, kviečiantis žmones keliauti, atrasti Lietuvą. O mes pradedame vykdyti projektą „Atrask Sedą“, – teigė G. Gricienė.
Ji kvietė atvykti į šį miestelį ir susipažinti ne tik su galerijos veikla, bet ir su pačia Seda. Aktyvi sediškė ekskursijas po šį miestelį veda pati.
Nuotr. autorės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Rekomenduojami video