Kartais infarktas gali ištikti ir didelio streso, susijaudinimo, aukšto arterinio kraujospūdžio metu. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Miokardo infarktai dažniausiai ištinka veržlias asmenybes, skubančias, daug dirbančias, siekiančias tikslų, neatsipalaiduojančias, nuolat patiriančias psichoemocinį stresą, pažymi gydytojai kardiologai.
Daugiau nei pusė nespėja į ligoninę
Po Seimo nario Juliaus Veselkos staigios mirties prieš tiesioginę radijo laidą medikai ragina visose radijo ir televizijos studijose įrengti širdies defibriliatorius, skirtus infarkto ištiktam žmogui gaivinti, kol atvyks greitoji pagalba.
Kardiologams skaudu, kad Lietuvoje apie 1400 žmonių nespėja nuvykti į ligoninę ištikus miokardo infarktui, per vėlai kreipiasi į medikus – tokių pavėlavusių yra 60 proc. ligonių, nors pirmos valandos po infarkto yra auksinės.
Ligonių – gerokai daugiau nei ES
Tyrimai rodo, kad net 54–55 proc. visų mirčių Lietuvoje sudaro mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ir šis procentas nemažėja jau daug metų. Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė sako, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje 2–3 kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį.
„Tai žino beveik visi, tačiau jau dešimt metų ir daugiau šis procentas nemažėja žemiau 50 proc., pastaraisiais metais netgi padidėjo. Pagrindinė mirčių priežastis yra išeminė širdies liga ir iš jos išsivystęs miokardo infarktas, antroje vietoje mirčių struktūroje yra insultai. Stacionaruose matome labai daug darbingo amžiaus žmonių – grupėje nuo 45 iki 64 metų amžiaus miokardo infarktą patyrusių yra tikrai nemažai“, – surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo profesorė.
Ž. Petrulionienės teigimu, ypač anksti šiomis ligomis pradeda sirgti vyrai – nuo 45 metų ligų rizika labai išauga, bet neretai matomi ir jaunesni – pasitaiko ir 30-mečių, ir netgi 20-mečių, patyrusių infarktą.
Moterys pradeda sirgti dešimčia metų vėliau, bet serga dažnai, ypač vyresnio amžiaus moterys, o vyresnės kaip 65 metų pralenkia vyrus sergamumu ir mirtingumu.
Pirmiausia – stresas
Prof. Pranas Šerpytis kviečia pažvelgti į kitą Baltijos jūros pusę – Švedijoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta mažiau negu 40 proc. iš visų mirštančiųjų.
„Įvardyčiau vieną pagrindinę šio skirtumo priežastį – kitokį žmonių požiūrį į savo gyvenimo būdą ir sveikatą. Kas sukelia infarktą – tai visų pirma lėtinis nuolatinis stresas. Aišku, savo genetikos mes niekada nepakeisime (…), o širdies ligos yra visų civilizuotų kraštų ligos, bet kartu požiūris į sveikatą pas mus yra ne toks, koks turėtų būti. Infarktas nesivysto vien tiems, kurie jau serga išemine širdies liga – kartais infarktas gali ištikti ir didelio streso, susijaudinimo, aukšto arterinio kraujospūdžio metu“, – sakė profesorius.
Be lėtinio streso, tarp infarkto priežasčių kardiologai akcentuoja rūkymą, nemigo naktis, nevisavertį poilsį savaitgaliais, konfliktines situacijas darbe ir namuose, depresijas, nekontroliuojamą arterinį kraujospūdį, netinkamos mitybos ir gyvensenos įpročius.
Kokia išeitis?
Medikų teigimu, Lietuvoje reikia nedelsiant pradėti kurti sveikatos išteklių valdymo sistemą, į kompleksines programas įtraukiant ir visas ministerijas. Per 15–20 metų, sistemingai ugdant žmogų nuo pat vaikystės, šeimose, įmanoma pakeisti visuomenės požiūrį į gyvenseną ir savo sveikatą. Tai įrodo Suomijai priklausančios Šiaurės Karelijos miškų gyventojų pavyzdys, kai nuosekliai keičiant žmonių įpročius ir mitybą mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo net apie 75 proc.
„Nors miokardo infarktas itin klastingas, jį gydyti mes mokame, tačiau reikia siekti, kad 80 proc. infarkto atvejų būtų išvengta keičiant gyvenimo būdo ir elgsenos įpročius“, – teigia gydytojai kardiologai.
Manoma, kad teigiamų rezultatų ateityje duos nuo 2006 m. Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir profilaktikos programa, išaiškinant miokardo infarkto rizikos veiksnius.
