Kelios auklės – vaikas be galvos?

Penkiolikai šiame pastate įsikūrusių įstaigų, atrodo, trūksta vienos geros „auklės“... Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Klaidų išvengti neįmanoma, kai kontrolės nėra – jų daugiau. Tai aksioma.
Signalas, jog pasitaiko nesusikalbėjimo atvejų tarp savivaldos turto šeimininkų ir jo nuomininkų, privertė pasidomėti, kaip Savivaldybei sekasi nuomoti buvusią polikliniką, įsikūrusią Naftininkų g. 9, ir rinkti pinigus į biudžetą.
Šiuo metu pastate veikia net penkiolika įstaigų, sudariusių vienokias ar kitokias sutartis su Savivaldybe.

Turto yra, norinčiųjų – nebėra?

LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme yra numatyti principai, pagal kuriuos valstybės bei savivaldos turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama, siekiant visuomeninės naudos, efektyvumo bei racionalumo.
Vadinasi, jis turi užtikrinti maksimalią naudą ir savivaldybei, ir mokesčių mokėtojams.
Naftininkų g. 9 pastato plotas – 7405 kvadratiniai metrai. Pagal nuomos sutartį išnuomota 1056 kv. metrai, likusioji dalis suteikta pagal panaudą.
Penktasis pastato aukštas (521 kv. m) – apleistas. 2010 metų lapkričio 26 d. Savivaldybės tarybos sprendimu buvo skelbtas viešas konkursas tų patalpų nuomai, tačiau norinčiųjų patalpas išsinuomoti neatsirado. Pagal nustatytą valstybės turto valdymo tvarką, kiekvieną kartą, skelbiant konkursą, mažinamas nuompinigių dydis. Konkursą paskelbus penktą ar daugiau kartų – nuoma mažėja net 70 procentų.

Teisė į panaudą

Buvusioje Mažeikių poliklinikoje įsikūrę ne tik nuomininkai. Net aštuonioms įstaigoms: Arūno Žiurlio klinikai, UAB „Mažeikių MCT“, UAB „Sveikata šeimai“, Šiaulių teritorinei ligonių kasai, Pedagoginei psichologinei tarnybai, UAB „Žemaitijos Medea klinika“, Albinos Kiudulienės individualiai įmonei, Mažeikių PSPC – patalpos yra suteiktos pagal panaudą.
Praėjusį rudenį Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjos pareigas perėmusi Rima Podelienė teigia, kad Savivaldybė turi teisę panaudos pagrindais (t. y. be nuomos mokesčio) leisti naudotis savivaldai priklausančiu turtu visiems, besikreipiantiems su prašymu dėl turto nuomos. Savivaldybės tarnautoja pripažino, kad ir ji yra girdėjusi kalbų, esą į vieną vietą yra buvę keli lygiaverčiai pretendentai, tačiau tokius gandus kategoriškai paneigė.
Skyriaus vadovė patikino: svarbu, kad turto panaudos prašytojas atitiktų LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytas sąlygas.

Tvarką patvirtino tik dabar

Nors nuomininkai ir panaudos gavėjai šiame ir kituose Savivaldybei priklausančiuose pastatuose įsikūrę jau seniai, tik praėjusių metų gruodžio 23 dieną patvirtintos Mažeikių rajono savivaldos turto disponavimo tvarkos taisyklės. Jos parengtos, vadovaujantis anksčiau įvardintu valstybės turto valdymą reglamentuojančiu įstatymu.
Anot R. Podelienės, šiais principais buvo vadovaujamasi ir anksčiau.
„Mes turime teisę leisti naudoti turtą pagal panaudos sutartį visoms įmonėms, įstaigoms, jei jos atitinka reikalavimus, nustatytus įstatymu, ir nesvarbu, koks įmonės statusas: viešoji įstaiga, uždaroji akcinė bendrovė ar individuali įmonė“, – paaiškino R. Podelienė.
Vedėja priminė, jog įstatyme nurodyta, kad teisę į panaudą turi įstaigos, teikiančios gydymo paslaugas. Anot Turto valdymo skyriaus vedėjos, niekam neturėtų kilti jokių abejonių, kad Naftininkų gatvės 9 pastate lengvatinėmis sąlygomis gyvuojančios ir nuomos nemokančios įstaigos gali būti įsikūrusios neteisėtai.
„Vienas iš reikalavimų šioms įstaigoms – laiku susimokėti komunalinius mokesčius už šildymą ir elektros energiją“, – reziumavo R. Podelienė.

Nuomos subtilybės

Taigi, išeitų, kad naudotis be atlygio valstybės ar savivaldybių turtu gali bet kas, atitinkantis įstatymo numatytas sąlygas. Ir konkurencijos tarp pretendentų į veltui dalijamą plotą, kaip teigia Savivaldybės specialistai, nėra.
O štai norintieji išsinuomoti Savivaldybei priklausantį turtą turi dalyvauti konkurse. Pasak Savivaldybės specialistės, apie tokius konkursus informacijos pakanka, pranešimai yra skelbiami spaudoje bei Savivaldybės interneto puslapyje. R. Podelienė patikino, kad konkurso eiga ir jos laimėtojai – visiškai viešas procesas.
„Dalyvaujantieji registruojami žurnale, jų sunešti vokai traukiami viešai. Laimi tas, kieno pasiūlyta kaina yra pati didžiausia“, – tvirtino turto valdymo specialistė.
R. Podelienė komentavo, kad pradinę nuomos kainą apskaičiuoja tas specialistas, kuris ruošia Tarybos sprendimo projektą. Galutinį sprendimą priima Tarybos komitetai ir pati Taryba.

Formulę taiko ne visiems

Pradinės nuomos kainos nustatymo formulė patvirtinta kartu su Savivaldybės turto disponavimo taisyklėmis. Tai, kaip jau minėjome, įvyko praėjusių metų gruodžio pabaigoje.
„Dabar Savivaldybė nuomos savo turtą pagal naują formulę, – paaiškino Turto valdymo skyriaus vedėja, tačiau po kurio laiko pasitaisė: – Formulė sena, tik anksčiau ji nebuvo oficialiai paskelbta“.
Kad ir kokia būtų „senoji“ formulė, susidomėjimą kelia itin skirtingos šio pastato nuomos kainos: yra įstaigų, kurios už nuomojamo ploto kvadratinį metrą moka beveik 22 litus, o kai kurioms už tą patį plotą pakanka sumokėti… pusantro lito.
Pasak Turto valdymo skyriaus vedėjos, kainų skirtumas susidaro tuomet, kai Taryba savo sprendimu nuomininkui netaiko įprastos formulės – priimant nuomos skaičiavimus yra taikoma išimtis.
Kaip pavyzdį R. Podelienė pateikė bendrovei „Saurida“ išnuomoto ploto kainą.
„Buvo priimtas toks sprendimas su išimtimi (nuomos kaina – 1,5 lito už kv. metrą – red. past.), nes „Sauridai“ nuomotis buvo siūloma daug beverčio turto“, – paaiškino vedėja.

Neatlyginami įpareigojimai

Išnuomojusi ar leidusi veltui naudotis jai priklausančiomis patalpomis Savivaldybės administracija  tvarko ir nuompinigių, ir komunalinių mokesčių apskaitą.
„Santarvei“ pasidomėjus, kaip nuomininkai ir panaudos gavėjai atsiskaito už elektrą, vandenį ir šildymą, paaiškėjo apskaitos labirinto sistema.
Didžiausią pastato plotą – net  2845 kvadratinius metrus – užimantis Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras (taip dabar vanasi kažkada buvusi vienintelė pastato šeimininkė Mažeikių poliklinika) –  tapo pastato administratoriumi.
Šioje įstaigoje ketvirčiu etato dirbantis energetikas Paulius Opulskis turi prižiūrėti bei nuolat surašyti visame pastate esančių daugiau nei dviejų dešimčių skaitiklių rodmenis. Skaitiklių daug – patalpas nuomojasi penkiolika įstaigų, beveik visos turi po du vandens skaitiklius, „Saurida“ – net keturis.
VšĮ Mažeikių ligoninės ūkio skyriaus vedėju dirbantis P. Opulskis neslepia: nurašyti rodmenis jis gali, bet kontroliuoti tokios gausybės rodmenų tikslumą, priežiūrą – neįmanomas  dalykas.

Duomenų ir sąskaitų srautas

Kad pastato komunalinių bei vandens, šildymo ir elektros energijos mokesčių apskaita nėra paprasta, pripažino ir Mažeikių PSPC dirbanti vyr. ekonomistė Jolanta Jakienė.
Pasak specialistės, pagal P. Opulskio pateiktus skaitiklių duomenis ji privalo išrašyti sąskaitas visame pastate įsikūrusioms įstaigoms, dirbančioms pagal panaudos sutartį.
Su Šilumos tinklų, Mažeikių vandenų bendrovėmis ir AB „LESTO“ atsiskaito Mažeikių PSPC, nes ši įstaiga yra sudariusi sutartis su elektros, vandens, šilumos tiekėjais bei komunalininkais.
Atsiskaitymo sistema yra gana paini. Tai liudija ir Turto valdymo skyriaus specialistų atsakymas į „Santarvės“ klausimą, kaip patalpas nuomojančios įmonės atsiskaito su paslaugų teikėjais: „Dėl skaitiklių skaičiaus – kiek ir kokių įrengta – gali pasakyti UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ir UAB „Mažeikių vandenys“. Už šildymą ir vandenį su minėtomis įmonėmis atsiskaito Mažeikių PSPC.  Mažeikių PSPC Savivaldybei pateikia sąskaitas pagal atskirus nuomininkus ir panaudos turėtojus. Sąskaitas Savivaldybei išrašo Mažeikių PSPC, o Savivaldybė susirenka pinigus iš nuomininkų ir panaudos gavėjų, išrašydama jiems sąskaitas“.

Prašė administratoriaus

Mažeikių PSPC direktorius Audrius Stankevičius sako esąs nepatenkintas tokia jo vadovaujamai įstaigai tekusia „atsakomybe“.
„Kažkodėl mes likome nemokami neetatiniai administratoriai… Teisingiausia būtų, jei tai darytų Savivaldybės skirtas pastato administratorius. Ne vienerius metus mes kreipėmės į Savivaldybės administraciją, tačiau tik užpernai gavome oficialų direktoriaus Broniaus Kryžiaus raštą, kad sudaryta komisija ir yra ieškoma pastato administratoriaus paslaugų teikėjo“, – pasakojo direktorius.
„Santarvei“ pasiteiravus Savivaldybės administracijos direktoriaus Broniaus Kryžiaus, kodėl iki šiol nebuvo įsteigtas toks etatas, atsakymo nesulaukta.

Skolininkų yra

Sąskaitų šūsnis nepagreitina jų apmokėjimo. Savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis, už Naftininkų g. 9 pastato patalpų nuomą į biudžetą kiekvieną mėnesį turėtų suplaukti apie 3,8 tūkst. litų, o per metus – beveik 46 tūkstančiai.
Kaip teigė skyriaus vedėjas Arvydas Pocius, čia įsikūrusios įstaigos yra mokios, bet skolų turi tiek Savivaldybei, tiek paslaugų teikėjams.
Skyriaus „Santarvei“ pateiktais duomenimis, sausiui pasibaigus, už vandenį, šilumą ir elektrą paslaugų teikėjams penkios bendrovės skolingos beveik 34 tūkstančius litų. Pernai nuomininkų ir panaudos gavėjų skola buvo šiek tiek didesnė – apie 36 tūkst. litų.
Už patalpų nuomą šiame pastate dirbančios įmonės Savivaldybei skolingos apie 20 tūkstančių litų – tai yra beveik pusę metinio nuomos mokesčio.

Situacija  keisis?

Turto valdymo skyriaus vedėja R. Podelienė „Santarvei“ teigė, kad ją tenkina šiandien Savivaldybei priklausančio turto disponavimo tvarka. Tačiau ji įžvelgianti ir nesklandumų. Skyriaus vedėja akcentavo, kad šias pareigas ji einanti tik kelis mėnesius, tad sunku iškart atsakyti už anksčiau padarytų kolegų darbą ar jų klaidas. Tačiau, pasak R. Podelienės, matant jas – galima taisytis.
Ji niekuomet net neabejojusi, kad tokiam pastatui kaip Naftininkų g. 9, kur šitiek įstaigų, reikėtų didesnės Savivaldybės priežiūros ar administravimo.
Todėl, pasak Turto valdymo skyriaus vedėjos, šiandien jau yra perduotas svarstyti projektas dėl administravimo paslaugų perdavimo kitai įstaigai.
„Pirmiausia pažiūrėsime, kaip seksis su naujuoju bandymu, tuomet matysime, kaip elgtis toliau“, – svarstė R. Podelienė.