Ketinama griežtinti mokyklų direktorių atestaciją

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio teigimu, jo vadovaujama ministerija ketina griežtinti mokyklų direktorių atestaciją, kuri šiuo metu, ministro manymu, yra formali.

Rimta atestacija – kas penkeri metai

Pasak ministro, būtina sukurti pusiausvyrą tarp direktorių atrinkimo ir atestacijos.
„Skyrimo tvarka šiuo metu yra tokia: pirmiausiai pereinamas kompetencijų vertinimas, ką organizuoja nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, ir po to vyksta konkursas į konkrečią direktoriaus vietą. Čia konkretų vaidmenį atlieka savivaldybė ir sutartį su direktorium sudaro ar tvirtina savivaldybės taryba, bet atestacija toliau vyksta popierinė – jeigu jis buvo kursuose, nepadarė kokių nors „juokų“ – jo sutartis yra pratęsiama (…).
Rimta atestacija turėtų būti kas penkeri metai – tai faktas. Kad direktorių sutartis turėtų būti penkerių metų, o ne iki gyvenimo pabaigos, irgi, ko gero, faktas“, – sako ministras.

Atestacija „popierinė“

D. Pavalkio teigimu, mokyklos vadovas lemia maždaug trečdalį visų mokyklos pasiekimų.
„Geras vadovas gali pakelti mokyklą aukštyn per trečdalį laiptelių reitinguose ir gali lygiai taip pat nusmukdyti, jeigu jis yra senamadiškas, dirbantis kokius 25 metus.
Nors ne visi, žinoma, kurie dirba ilgai, būtinai turi dirbti blogai, bet tas momentas yra. Taip kad mes galvojame ir mokyklų vadovų skyrimo ir jų atestacijos balansą išlyginti, nes dabar mokyklų vadovų skyrimo tvarka yra – ji vieniems patinka, kitiems nepatinka, bet mokyklų vadovų atestacija praktiškai grynai yra formali ir priklauso nuo tų popierių, kuriuos patys surašo“, – tvirtina ministras.

Mokyklos pažangos rodikliai lems ir finansavimą

Švietimo ir mokslo ministerija taip pat planuoja vykdyti programą, pagal kurią bus vertinami mokyklos pažangos rodikliai ir tokiu būdu joms skirstomas papildomas finansavimas. Anot ministro, nors mokyklų finansavimas yra vykdomas per krepšelius, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitus kiekvienos mokyklos rodiklius.
„Ministerija yra nusiteikusi ir pradėjome tai daryti – fiksuoti mokyklos pažangos rodiklius. Jie kažką daro – mes juos vertinam ir už tai, ką jie padaro papildomai ir gerai – gauna papildomai pinigų. Tas principas turėtų būti tarsi skatinimas mokykloms daryti ką nors įdomiau, geriau, žiūrėti vidurkius, žiūrėti ne tik, kaip laiko egzaminus, kaip laiko testus, bet ir kaip dalyvauja neformaliame ugdyme, būreliuose, olimpiadose ir pan.“, – sako ministras D. Pavalkis.
Anot jo, šiai programai iki naujų metų skirta apie pusė milijono litų, toliau ją tikimasi finansuoti iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų lėšų.