Justinos Padskočienės ir jos kolegių sumanymas. Nuotr. iš „Ventos“ progimnazijos archyvo
Vytauto Didžiojo universitete vykusioje iškilmingoje šventėje dešimčiai įvairiose šalies mokyklose dirbančių pedagogų atiteko apdovanojimai už išskirtines pastangas ir atsidavimą mokytojo profesijai. Laureatai buvo išrinkti, naujienų portalui „Lrytas“ penktą kartą paskelbus „Lietuvos mokytojo“ atranką ir balsavimą.
Mažeikių „Ventos“ progimnazijos šokio ir istorijos mokytoja metodininkė Justina Padskočienė tapo nominacijos „Lietuvos pagrindinio ugdymo mokytoja 2025“ laimėtoja.
Vadovai, kolegos, mokiniai šią pedagogę apibūdina kaip išradingą, įkvepiančią, iniciatyvią asmenybę, energingą bendruomenės telkėją, žmogų, įgyvendinantį prasmingas iniciatyvas ir ugdantį mokinių pilietiškumą bei kūrybiškumą.
Po šventinio renginio aprimus emocijoms, nuslūgus buvusių ir esamų mokinių, kolegų sveikinimo bangai, susitikome pasikalbėti su Metų mokytoja.
– Kokia istorija apie tai, kad tapote mokytoja?
– Buvau išdykusi mokinė, ypač paskutinėse klasėse. Šiaip gerai mokiausi, bet baigiamosiose klasėse „stuktelėjo“ pavėluota paauglystė. Tikrai nebuvau pavyzdys bendraamžiams, klasės draugams. Žodžiu, nebuvau iš tų mokinių, į kuriuos mokytojai investuotų ar sakytų: „Ji ateity galėtų būti mokytoja.“
Bet man labai patiko istorija, politologija, o ir brandos egzaminus išlaikiau normaliai.
Gyvenau tais keistais laikais, kai stodamas į universitetą galėdavai stojimo dokumentus pateikti tai aukštajai mokyklai, kurioje nori studijuoti. Galima sakyti, ištraukiau nelaimingą loterijos bilietą – stojau į Klaipėdos universitetą, o tais metais į istorijos ir politologijos studijų programą buvo dešimt vietų. Neįstojau.
Tada pagalvojau, ką dar mėgstu,
Visą straipsnį galite skaitykite laikraštyje „Santarvė" arba užsisakę laikraščio elektroninę versiją.
Prenumeruok internetu
