Prie Sedos esantis Mildos slėnis šiemet deivei skirtos skulptūros nesulaukė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Meilės dieną arba deivės Mildos šventę sediškiams teko atidėti kitiems metams, kadangi jai nebuvo laiku pasiruošta. Iš sediškių kalbų galima suprasti, kad ji įstrigo dėl to, kad niekas nematė pagrindinio jos akcento – deivės Mildos skulptūros.
Apie tai, kad ji padaryta, nežinojo nei Sedos seniūnas, nei bendruomenės pirmininkė – jai skulptūros autorius paskambino likus kelioms dienoms iki deivės Mildos šventės.
Sedos bendruomenės tarybos narė Genoveita Gricienė pasakojo, kad Seda gali pasigirti turinti vaizdingą Mildos slėnį, esantį prie Varduvos upės, – tokių slėnių šalyje yra nedaug.
„Nors dažnai kalbama apie baltiškas šventes, tradicijas, prie jų mes labai sunkiai sugrįžtame. Lengva ranka įsivedėme mums svetimą Valentino dieną, o juk turime savo Meilės dieną, bet kažkodėl jos nepradedame švęsti – brangesnė kažkodėl yra ta svetimoji. Išėjome į tas lengvas pramogas ir nebenorime gilintis į praeitį ir ieškoti buvusių prasmių“, – samprotavo G. Gricienė.
Jos įsitikinimu, Mildos šventė Sedoje, be jau pradėtos rengti Jurginų šventės, pridėtų miesteliui dar vieną savitumo suteikiantį akcentą.
„Santarvė“ aiškinosi, kas sutrukdė Sedoje paminėti baltišką Meilės dieną.
Apie tai – antradienio laikraštyje
Nesupratau ,negi šiais laikais neimamoma susisiekti su skulptoriumi ir paklausti kaip sekasi dirbti..Kodel visi tokie abejingi,kad tik mažiau dirbti’
Ne tik skulptūrą pastatyti, bet ir ledų nuneštą lieptelį reikia atstatyti, bei aplinką slėnyje nuolat prižiūrėti.