Sausio 21 dieną Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje pasitikta nauja poezijos knyga – Telšių meno mokyklos fortepijono mokytojos Daivos Kaubrytės-Živatkauskienės eilėraščių rinktinė „Šviesos saujelė sau“. Ir… „pakvipo pavasariu“, – kalbėjo poetas Gintaras Karlauskas.
Renginys prasidėjo šviesos kupinais džiazo garsais, sklindančiais iš pianistės, kompozitorės Agnės Pasaravičienės rankų. Muziką lydėjo renginio vedėjos Raimondos Kasparavičiutės nuotaikingos mintys apie poetę. Tai pirmoji Daivos knyga. Išgyventais potyriais knygos gimimo kelyje dalinosi pati autorė, taip pat svečiai: poetas, knygos korektorius ir maketuotojas Gintaras Karlauskas, redaktorė, Telšių meno mokyklos bibliotekininkė Monika Drimbienė, viršelio autorė, menininkė Ramunė Šaluchinaitė. Dalyvavo ir kiti knygos iliustratoriai: Asta Radzienė, Agnė Pasaravičienė, Ignas Živatkauskas.
Eilėraščių rinktinės „Šviesos saujelė sau“ autorė su renginio dalyviais pasidalijo savo prisiminimais. Poeziją mėgusi nuo mažumės – deklamavusi ir kūrusi jau pradinėse klasėse. O meilę eiliavimui padovanojęs tėtis, su kuriuo iki šiol turinti tradiciją pakalbėti eiliuotai įvairiomis temomis. Nuo 2020 m. eilėraščius rašo intensyviau, savo eiles skaito įvairiuose poezijos renginiuose. Tad knyga „Šviesos saujelė sau“ – subrandinta dovana pačiai poetei ir skaitytojams.
Poezijos popietei šventinės nuotaikos suteikė jaunieji pianistai, D. Živatkauskienės mokiniai Elijus Kaniava, Vytenis Navickas, Justas Akavickas. Poezijos mėgėjus džiugino renginio dalyvių skaitomos poetės eilės.
Pasveikinti knygos autorės atvyko jos šeima ir artimieji, draugai, kolegos.
Telšių r. sav. Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos inf.
Širdies keliu
Aš nerašysiu jums eilių
Tokių, kokių jūs laukiat…
Aš parašysiu apie tai,
Kas iš širdies bangų
išplaukia.
Širdis ir mato, ir kvėpuoja,
Ji jaučia, ji matuoja,
Ji tyli, kai protas eiliuoja,
Gera tuomet, kai ji dainuoja.
Savoj palaimoj aš judu
Savos širdies tiestu keliu…
Aplinkui žvilgsnių būna įvairių,
Bet aš laiminga, eidama savo keliu…
Jisai vingiuotas tarp kalvų ir lygumų…
Su vedančia širdim išvien esu…
Ji veda ten, kur galiu duoti,
Kur galiu save tokią dovanoti…
Aš leidžiu sau
Aš leidžiu sau
Paleisti praeitį į nebūtį…
Aš leidžiu sau
Atversti naują, baltą lapą dabarties…
Aš leidžiu sau
Netiesti rankų taip toli į ateitį…
Aš leidžiu sau
Nubust dėkinga be priežasties…
Aš leidžiu sau
Kasryt matyti aušrą…
Aš leidžiu sau
Kai norisi pavaikščioti miške…
Aš leidžiu sau
Rašyt eiles, lyg pakabinti medaus šaukštą…
Aš leidžiu sau
Gurkšnoti gardžią kavą ir skaityt knygas…
Aš leidžiu sau
Gėrėtis būtimi, žalia be galo…
Aš leidžiu sau
Mylėti tai, kuo visata apipila mane…
Aš leidžiu sau
Kaskart dėkinga būti…
Aš leidžiu sau
Tikėti nuoširdžiai ir būt naivia…
