Asmeninio albumo nuotr.
Knygnešio dieną renginiais pasitiko Balėnų ir Ukrinų bibliotekos. Balėnų bibliotekoje surengta popietė mokyklos šeštokams „Dėkojame knygnešiams už lietuvišką žodį“, o Ukrinuose popietė vaikams vadinosi „Tešvyti uždrausta raidė“.
Rašė brangiausius žodžius
Asmeninio albumo nuotr.
Į popietę, skirtą knygnešio Jurgio Bielinio 170-osioms gimimo metinėms bei Knygnešio dienai, šeštokai atėjo su savo lietuvių kalbos mokytoja Ilona Alčauskiene.
Vyresnioji bibliotekininkė Virginija Galdikienė papasakojo vaikams apie Knygnešio dienos ištakas, apie vieną iš draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorių – Jurgį Bielinį, kuris savo ramų gyvenimą iškeitė į pavojingą – trisdešimt metų gabeno uždraustą lietuvišką spaudą iš Mažosios Lietuvos – iš Tilžės ir Ragainės. Knygnešys buvo įsirengęs savo slaptą spaustuvėlę, kurioje leido laikraštį „Baltasis erelis“. Lietuva, įvertinusi šio legendinio knygnešio pasiaukojamą veiklą, jo gimtadienį – kovo 16-ąją – mini kaip Knygnešio dieną. Papasakojusi apie knygnešius, bibliotekininkė perskaitė Algimanto Krapavicko eiles „Knygnešiui“.
Mokiniai buvo pakviesti dalyvauti viktorinoje „Knygnešio keliu“. Renginio dalyviams teko perrašyti tekstą, parašytą rusiškomis raidėmis, lietuviškai, atsakinėti į klausimus apie draudžiamos lietuviškos spaudos laikotarpį. Renginio dalyviai kūrė knygelę, kurioje surašė brangiausius vaikams lietuviškus žodžius.
Asmeninio albumo nuotr.
Uždegė žvakes
Ukrinų bibliotekoje popietės „Tešvyti uždrausta raidė“ metu bibliotekininkė Valda Muravjovienė supažindino vaikus su spaudos draudimo laikotarpiu, pasakojo, kaip tais laikais buvo draudžiamos lietuviškos mokyklos, buvo draudžiama kalbėti, skaityti lietuviškai, taip pat apie tai, koks sunkus buvo lietuviškos knygos kelias. Vaikai susidomėję diskutavo apie sunkų to meto žmonių gyvenimą, apie pavojus, kurie knygnešių tykodavo kiekviename žingsnyje, svarstė, kiek jiems reikėjo turėti sumanumo ir išradingumo slepiant uždraustas knygas.
Atvertus ant stalo padėtą senovišką lagaminą, įžvalgesni vaikai pastebėjo, kad jis nepaprastas, o su dvigubu dugnu, po kuriuo slėpėsi lietuviškos knygutės. Vaikai susidomėję apžiūrėjo surengtą knygų ir spaudinių parodėlę, bandė skaityti tekstą, parašytą rusiškomis raidėmis, visi pabandė rašyti ant senovinės rašymo lentelės. Po režisieriaus Jono Trukano filmo „Knygnešys“ ištraukos peržiūros vaikai atsakė į bibliotekininkės užduotus klausimus, vaišinosi saldainiais.
„Mūsų renginys tuo nesibaigė – Ukrinuose palaidoti knygnešys Antanas Mumgaudis ir knygnešių rėmėjas Severinas Semenavičius. Ant jų kapų uždegėme žvakes“, – pasakojo V. Muravjovienė.
