Renginio dalyviai turėjo galimybę pabendrauti su knygos sudarytoju bei leidėju Gintautu Šapoka. Monikos KRIŠČIŪNAITĖS nuotr.
Antradienį viekšniškiai rinkosi į miestelio biblioteką, kur buvo pristatyta knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“.
Renginio dalyviai turėjo galimybę pabendrauti su knygos sudarytoju bei leidėju Gintautu Šapoka bei už simbolinį mokestį įsigyti šį leidinį.
Ryškus palikimas
Gintauto Šapokos sudarytoje knygoje surinkti tarpukario Lietuvos laikraščių ir žurnalų straipsniai apie generolo L. Želigovskio užgrobtą Vilnių ir šių istorinių įvykių pasekmes. Knygoje skaitytojas ras žymiausių to 
meto publicistų Vytauto Bičiūno, Juozo Purickio, Andriaus Randomonio, V. Tautvydo, G. Rutenbergo bei viekšniškių Viktoro ir Mykolo Biržiškų tekstus.
meto publicistų Vytauto Bičiūno, Juozo Purickio, Andriaus Randomonio, V. Tautvydo, G. Rutenbergo bei viekšniškių Viktoro ir Mykolo Biržiškų tekstus. Viekšnių krašto šviesuolių straipsniai sudaro didžiąją knygos dalį, o jos sudarytojo teigimu, brolių palikimas – tikrai vertas dėmesio.
„Tuometinėmis sąlygomis straipsnius ir juolab tiek gausiai rašė ne kiekvienas. Mano akimis, Biržiškų palikimas – įspūdingas“, – sakė G. Šapoka.
Problemos vis dar aktualios
Knygos sudarytojas, garsiojo Lietuvos istoriko Adolfo Šapokos giminaitis, pristatydamas savo veikalą patikino, kad istorija – vienas pagrindinių jo pomėgių. Daug metų ekonomistu dirbęs G. Šapoka savęs istoriku nevadina, tačiau jam įdomi šalies istorija, o labiausiai – Vilniaus kraštas.
Bibliofilas, kaupiantis ir sisteminantis straipsnius bei knygas, įsitikinęs, kad jo sudarytas veikalas šiais laikais itin aktualus.
„Tos problemos Vilniaus krašte vis dar tęsiasi, kai kurios dabar yra net aštresnės nei seniau. Tikiuosi, kad kiekvienas skaitytojas, į istorinius įvykius pažvelgęs to meto liudininkų akimis, supras šių problemų aktualumą“, – sakė G. Šapoka.
Šiurpūs etnocido faktai.Teko bendrauti su legendiniu aktoriumi Juozapu Kanopka.Jis bandė rašyti atsiminimų knyga apie Vilnių,lenkų okupacijos laiktarpį.Jo pasakojimas apie lietuvių tautybės Vilniaus Universiteto studentų žudynes Vingio parke,kurį įvykdė ginkluoti Vilniuje parazituojantys lenkai.Kodėl lietuvių etnocido faktai neanalizuojami?Okupacijos padariniai Rytų Lietuvai neanalizuojami, esame mankurtai?