ELTOS nuotrauka
Lietuvoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus, parlamentarų grupė siūlo įteisinti ir tiesioginius seniūnų rinkimus, taip pat nustatyti seniūnijų teisę turėti savo biudžetą.
Mažiau biurokratijos, daugiau savivaldos
Tai numatančias Konstitucijos pataisas įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kartu su Liberalų sąjūdžio, Tvarkos ir teisingumo frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės atstovais.
„Šio projekto tikslas – iš esmės padidinti seniūnų veiklos efektyvumą, perkeliant jų atsakomybės bei atskaitomybės svorio centrą iš savivaldybės administracijos į vietos bendruomenę ir suteikiant gyventojams galimybes patiems spręsti, kas labiausiai vertas būti seniūnu“, – teigia vienas iš įstatymo iniciatorių Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Pasak Seimo nario, šios Konstitucijos pataisos seniūnams ir seniūnijoms suteiktų konstitucinį statusą ir garantuotų realią savivaldą bei renkamų pareigūnų atskaitomybę bendruomenėms.
Daugiau pasitikėjimo ir bendradarbiavimo
Priėmus Konstitucijos pataisas, į bendruomenės veiklą būtų labiau įtraukti vietos gyventojai, kurie patys būtų suinteresuoti mažinti nusikalstamumą, korupciją.
Manoma, kad priimtos pataisos paskatintų bendruomenių gyvenimą daryti atviresnį, skaidresnį, o viešumas skirstant biudžetą vietos reikmėms skatintų didesnį tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą.
Pataisų autorių teigimu, tiesioginiai seniūnų rinkimai ne tik sudarytų galimybę eiti šias pareigas to labiausiai vertiems asmenims, bet ir įpareigotų juos ginti viešąjį interesą, savo veikloje vadovautis bendruomenės interesais.
Rinkti neprivalu
Tiesioginiams seniūnų rinkimams šiuo metu nėra privalomojo teisinio pagrindo, kadangi pagal Konstituciją vykdomųjų institucijų atstovų rinkimai nenumatyti.
Seimas jau yra įteisinęs tiesioginius merų rinkimus. Per 2015 m. kovo 1 d. vyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus merai bus renkami tiesiogiai.
