Krakių kaimas oficialiai pradeda savo herbo ir herbinės vėliavos kūrimo kelią. Atsižvelgdama į vietos bendruomenės centro „Ventos vingis“ prašymą, Mažeikių rajono savivaldybės taryba pritarė šiai iniciatyvai ir įgaliojo merą kreiptis į Lietuvos heraldikos komisiją.
Susiejo su gamta ir kraštiečiu
Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitete šį klausimą pristatė Savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiutė-Mačiulienė. Ji komiteto nariams parodė žinomo dailininko Arvydo Každailio sukurtus pirminius eskizus, kuriuos politikai įvertino kaip labai gražius ir spalvingus. Akcentuota, kad šie eskizai kol kas yra pirminiai ir prie jų dar bus dirbama, kol išryškės tinkamiausias variantas.
Pasak R. Končiutės-Mačiulienės, būsimo herbo simboliai glaudžiai susiję su kaimo gamta, istorija ir iškiliomis asmenybėmis. Herbe vaizduojama pro šalį tekanti Ventos upė, su kuria susiję gausūs vietos padavimai, pasakos bei pasakojimai apie laumes. O herbe esantis ratas simbolizuos Krakiuose veikusį malūną.
Kitas netikėtas elementas – voratinklis – įtrauktas pagerbiant šviesios atminties Krakių gyventoją, Mažeikių garbės pilietį ir žymų gamtininką Algirdą Vilką, kurio pagrindinis tyrinėjimų objektas buvo vorai.
Trumpa Krakių istorija
Pagal Mažeikių krašto enciklopedijoje pateiktus duomenis, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose, Viekšnių seniūnijos inventoriuje, Krakių kaimas paminėtas 1661 metais. Tuomet čia gyveno tik apie keliasdešimt gyventojų.
Krakiai išsiskyrė tuo, kad jo gyventojai baudžiavos nėjo. Jie nebuvo prispausti klasikinės baudžiavos, o už naudojamą žemę Viekšnių dvarui mokėjo piniginį mokestį (činšą) bei pristatydavo nustatytą pyliavą – šieną ir grūdus.
XVIII amžiaus pradžioje kaimas stipriai nukentėjo nuo Šiaurės karo ir didžiojo maro, tačiau vėliau atsikūrė. Jame apsigyveno naujos šeimos, o ūkių skaičius nuolat augo. Iki tarpukario žemės reformos Krakiai jau buvo gyvenvietė, kurią sudarė 53 ūkiai. Didžiausias buvo Petrošiaus ūkis.
Krakių apylinkėse užfiksuoti ir keli svarbūs istoriniai atminties akcentai. Pamiškėje prie Mažeikių–Viekšnių kelio stovi Vyčio kryžiaus formos paminklas, skirtas 1948 metais žuvusiems Žemaičių apygardos „Alkos“ rinktinės partizanams – Albertui Švažui-Vanagui ir Pranui Šiuipiui pagerbti. Tai buvo pirmasis paminklas Mažeikių rajone, pažymėjęs pokario partizanų žūties vietą. O kaimo centre galima išvysti įspūdingą ąžuolinį kryžių, kurį tautodailininkas Liudas Šopauskas sukūrė Krakių pirmojo paminėjimo 350-mečiui pažymėti.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
