Šeštadienį Sedoje įvyko tradicinė rudens šventė „Sedos jurginas“. Susirinkusieji grožėjosi iš jurginų sukurtomis kompozicijomis, mėgavosi muzika ir bendryste su šventėje sutiktais pažįstamais, bičiuliais.
Ne vienas mažeikiškis pastebėjo, kad praėjusį savaitgalį viliojančių renginių buvo itin daug, tačiau visur suspėti ir viską aplankyti buvo nerealu.
Kaip niekada daug žmonių
Žmonės, pamėgę šią Sedoje jau ilgiau nei dešimtmetį rengiamą šventę ir kasmet ją lankantys, pastebėjo, kad šiemet į ją susibūrė labai daug žmonių. Ne tik Sedos apylinkių gyventojų, mažeikiškių, bet ir svečių iš Plungės, Telšių bei kitų Lietuvos rajonų.
Šiųmetė šventė „atidaryta“ iškilmingai iškeliant Sedos – Lietuvos jurginų sostinės vėliavą.
Tai drauge padarė vienas iš renginio organizatorių – Sedos kultūros centro direktorius Gintautas Griškėnas ir Irena Akavickienė iš netoli nuo Sedos esančio Dingailių kaimo. Moteris drauge su savo sutuoktiniu Vaclovu jau daugelį metų augina jurginus, puoselėja įspūdingą jų lauką, mielai laukia pasigrožėti, fotografuotis atvykstančių žmonių. O be to, kasmet daug šių gėlių žiedų dovanoja įstaigoms, organizacijoms, kurių atstovai jurginų šventei kuria įvairiausias kompozicijas.
Padėkota jurginų augintojams
„Šiemet mus baidė oras, bet neišsigandome. Susirinkome, susipuošėmė kaip mokėjome, pasikvietėme būrį svečių – muzikantų, dainininkų, šokėjų“, – švente džiaugėsi seniūnė.
Kita renginio viešnia – Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Matulaitienė irgi negailėjo gerų žodžių Sedos žmonėms, vadino juos kūrybingais, rūpestingais, mylinčiais savo kraštą.
Ji mero padėkos raštą už tradicijų puoselėjimą įteikė dingailiškiams jurginų augintojams Akavickams, o „Sedos jurgino“ organizatoriams – kultūros centro darbuotojų kolektyvui – padėkos dovanėlę.
Vyko koncertai bei mugė
Renginio svečiai turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos vyndarių puoselėjamu tautiniu paveldu, tradicijomis ir istorija.
Į „Sedos jurginą“ suvažiavo tautodailininkai iš visos Lietuvos. Tad norintieji galėjo įsigyti ir namo parsivežti įvairių valgomų gėrybių, dirbinių savo namams.
Šventėje dalyvavo ir savo pasirodymais džiugino Sedos, Mažeikių meno kolektyvai ir atlikėjai bei grupės „Sare roma“, „Rondo“.
Itin didelis renginių pasirinkimas
Šeštadienį atvykti į svečius ir dalyvauti renginyje kvietė ne tik sediškiai.
Kiekvieną rugsėjį organizuojamas gyvosios istorijos festivalis „Geležinė Daubarių istorija“ šiemet vyko dvi dienas: penktadienį žmonės rinkosi į Mažeikių muziejų, o šeštadienį – Daubarių piliakalnių papėdėje.
Viešoji įstaiga Stankaus kalvė bei jos vadovai Martynas ir Inesa Stankai nuosekliai siekia savo tikslo – organizuoja gyvosios istorijos dienas, kad mažeikiškiai ir renginio svečiai kuo daugiau sužinotų apie baltų istoriją, karybą, amatus, kulinarinį paveldą.
Šeštadienį Pikeliuose vyko pirmasis Europos paveldo dienų renginys. Pikelių Švč. Trejybės bažnyčioje surengta mokslinė konferencija „Pikelių seniūnaitijos paveldas“.
Paveldo dienų organizatoriai – Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus darbuotojai priminė, kad pikeliškių bendruomenė ruošiasi knygos apie savo kraštą ir jo praeitį leidybai, tad konferencija – tarsi įžanga į leidybinį procesą.
Konferencijos dalyviai išklausė pranešimus įvairiomis temomis – apie krašto biologinę įvairovę, apie jo paminėjimą senuose istoriniuose šaltiniuose, apie kultūros vertybes, iškilias asmenybes ir kt.
Mažeikių kultūros centre tris dienas vyko pirmojo tarptautinio teatrų festivalio „Turiu svajonę“ renginiai. Penktadienį teatro mėgėjai pamatė Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus „Skrajojamojo“ teatro spektaklį „Ivinskio obelys“, šeštadienį ir sekmadienį pasirodė Punsko lietuvių kultūros namų Klojimo teatro, Rokiškio rajono Salų dvaro bei Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorių trupės.
Apie šiuos renginius „Santarvė“ išsamiau rašys kultūrai skirtame laikraščio priede.
Kazio VOZGIRDO nuotr.