Kuo žiūrovus džiugina lietuviškas dokumentinis kinas?

Nuotr. iš pexels.com

Jei populiariosios masinės kino produkcijos gamintojai į ekranus bruka gausybę pasikartojančių žanrų ir greitai „virškinamų“ siužetų filmus, tai aukštesnės meninės vertės filmus kuria dokumentalistai, tarp jų – ir ryškūs tokio kino kūrėjai iš Lietuvos. Daug informacijos apie naujausius dokumentinius filmus galima rasti interneto svetainėje: https://pickvibe.lt/.

Kokias temas gvildena režisierių Giedrės Beinoriūtės ir Giedrės Žickytės dokumentiniai filmai?

Režisierė Giedrė Beinoriūtė savo dokumentikoje renkasi temas apie Krymo stepių gyventojus, Sibiro tremtinius. Ji filmuose taip pat mėgina atidžiau ir jautriau pažvelgti į vaikų vidinį pasaulį. Kūrėja sugeba savo filmuose, panaudodama grotesko bei ironijos žanrus, atverti savo herojų sielų randus. Žymiausi jos filmai – „Troleibusų miestas“, „Vulkanovka. Po didžiojo kino“, „Gyveno senelis ir bobutė“, „Pokalbiai rimtomis temomis“.

O Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ Lietuvoje sukėlė diskusijų bangą, nes ji į „Sąjūdį“ ir „dainuojančią revoliuciją“ sugebėjo pažvelgti per ironijos prizmę, kurią pateikė jaunimui suprantama vaizdine kalba. Ano laikotarpio tyrinėjimą pratęsė dokumentinė kino istorija „Meistras ir Tatjana“. Dokumentininkės žvilgsnis nukreiptas į sovietmečio meną, kultūrą ir anuo metu gyvavusį bohemos gyvenimą.

Apie ką pasakoja du naujausi lietuviški dokumentiniai filmai?

Tarp naujausių dokumentinių filmų neabejotinai pirmauja Aurimo Valujavičiaus istorija „Irklais per Atlantą“. Ir nėra ko stebėtis, kas gali būti įdomiau už pusdevinto tūkstančio kilometrų ilgio kelionę per Atlanto vandenyną, įveikiant jį irkline valtimi „Lituanica“. Beje, kelionė buvo skirta 90-ąjai S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą sukakčiai paminėti.

O režisierė Agnė Marcinkevičiūtė nusprendė filmu „Mūza“ kino kalba jautriai papasakoti apie kitokio pobūdžio kelionę, į kurią leidosi garsi Lietuvos pianistė Mūza Rubackytė. Kino pasakojime įtaigiai atskleistas šios muzikantės psichologinis portretas, tam panaudoti tam tikri biografijos momentai, bylojantys apie jos svajonių augimą tomis dienomis, kai pamažu pradėjo griūti totalitarinio režimo pamatai.

Šioje dokumentinio kino kelionėje, kuri tęsėsi tarp Vilniaus ir didžiųjų Europos miestų, puikiai atskleidžiami klasikinės muzikos atlikėjų užkulisiai ir žavesys. Filme pianistė atvirai iškloja savo mintis apie tai, ką jai reiškia tokios sąvokos kaip laisvė, pašaukimas ir meilė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto