Telefonas suskamba, ekrane – banko pranešimas apie pervedimą, kurio nedarėte. Arba draugas klausia, kodėl savo vardu jam rašote keistas žinutes. Tokią akimirką širdis pradeda daužytis, o galvoje sukasi vienintelė mintis: ką dabar daryti? Vieni iš gėdos puola trinti susirašinėjimus, kiti valandų valandas svarsto, ar verta kam nors pranešti. Tuo metu pinigai jau keliauja per kelias sąskaitas, o sukčiai ieško kito taikinio. Dažniausiai stringa ne pats tyrimas, o pirmieji žingsniai. Ką skubiai išsaugoti, kam skambinti pirmiausia ir kodėl po incidento reikia būti dvigubai budriam, pasakoja Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – LKPB) ekspertė.
Kada tai jau nusikaltimas
„Kiekviena situacija internete yra individuali, todėl, ar buvo padarytas teisės pažeidimas, sprendžiama įvertinus konkrečias aplinkybes“, – teigė LKPB ekspertė.
Pasak jos, nusikalstamos veikos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, o jų pobūdis gali būti itin įvairus. Didžioji dalis jų susijusi su patirta materialine žala, kai apgaule ar kitokiu psichologiniu spaudimu išviliojamos lėšos, psichologiniu smurtu – neteisėtu persekiojimu, grasinimais, draudžiamo turinio platinimu, pavyzdžiui, pornografinio ar teroristinio pobūdžio medžiagos, neapykantą kurstančio turinio, taip pat neteisėtu prisijungimu prie sistemų ar duomenų panaudojimu – įsibrovimu į paskyras ar sistemas, duomenų nutekinimu.
„Dėl visų šių situacijų tikslinga nedelsiant kreiptis į policiją, prieš tai išsaugojus su teisės pažeidimu susijusius duomenis, pavyzdžiui, susirašinėjimus, paskyros ir mokėjimų duomenis“, – pabrėžė pašnekovė.
Pinigai jau išėjo? Pirmiausia – bankas
Pervedus pinigus sukčiams, svarbi kiekviena minutė. „Pastebėjus, kad nukentėjote nuo sukčių, pirmiausia reikėtų nedelsiant kreiptis į savo finansų įstaigą ir pranešti apie susiklosčiusią situaciją. Ankstyvas pranešimas padidina tikimybę imtis veiksmų dėl lėšų susigrąžinimo“, – sakė LKPB ekspertė.
Taip pat apie įvykį reikia nedelsiant pranešti policijai – telefonu 112 arba svetainėje epolicija.lt. Visi gauti pranešimai registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius, todėl nukentėjusiesiems itin svarbu pateikti policijai kuo išsamesnę informaciją apie įvykį ir išsaugoti su juo susijusius duomenis.
Kad greita reakcija duoda rezultatų, rodo realūs atvejai. Kartą sukčiai įsiterpė į verslo partnerių susirašinėjimą ir įmonė prarado šimtus tūkstančių eurų, tačiau dėl greitos reakcijos ir pranešimo finansų įstaigai bei policijai lėšos buvo sustabdytos kitoje sąskaitoje. „Neretai sėkmę lemia ne tik nukentėjusiojo pastabumas, bet ir skubūs finansų įstaigos bei policijos veiksmai“, – pažymėjo pašnekovė.
Pavyzdžiui, 2026 m. Vilniuje banko darbuotojo pastabumas ir operatyvus bendradarbiavimas su policija padėjo užkirsti kelią dar didesniems vieno gyventojo finansiniams nuostoliams. Vyras jau buvo perdavęs dalį pinigų sukčiams, tačiau, banko darbuotojui kilus įtarimų ir informavus policiją, buvo sulaikytas asmuo, turėjęs paimti dar 10 tūkst. eurų.
112, ePolicija ar komisariatas?
Jei nėra skubios grėsmės žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui, pranešimą apie galimą teisės pažeidimą galima pateikti ePolicija.lt portale. Jame reikia pasirinkti skiltį „Pranešti policijai apie įvykį“ – ten rasite tolesnius nurodymus, kaip pateikti pareiškimą elektroniniu būdu. Į policijos komisariatą verta vykti tuomet, kai nėra galimybės pranešti elektroniniu būdu arba reikia pateikti reikšmingus duomenis, dokumentų originalus.
Numeriu 112 reikėtų skambinti nedelsiant, jei nusikaltimas vyksta dabar, kyla tiesioginė grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai arba reikalinga skubi policijos ir (ar) kitų pagalbos tarnybų pagalba. „Tokiais atvejais svarbu ne laukti, o kuo greičiau informuoti pagalbos tarnybas“, – kalbėjo LKPB ekspertė.
Nieko netrinkite
Prieš kreipiantis į policiją, svarbu išsaugoti visus turimus įrodymus: ekrano nuotraukas, susirašinėjimus, el. laiškus, telefono numerius, interneto svetainių nuorodas, socialinių tinklų profilių adresus, banko pavedimų ar mokėjimų duomenis. Taip pat rekomenduojama pasižymėti įvykio datą ir laiką. „Svarbu nieko netrinti, nes vėliau ši informacija gali būti reikalinga tiriant įvykį“, – pabrėžė LKPB atstovė.
Anot jos, dažniausia klaida, dėl kurios tyrimas gali užtrukti, – informacijos trūkumas. „Teikiant pareiškimą svarbu kuo išsamiau aprašyti įvykio aplinkybes ir pateikti visą turimą informaciją bei reikšmingus įrodymus“, – teigė ji.
Kada užtenka pranešti bankui, platformai ar NKSC
Jeigu dėl neteisėtų veiksmų asmuo patyrė finansinę ar kitokio pobūdžio žalą, neteisėtai prisijungta prie jo paskyros, paviešintas draudžiamas turinys ar padaryta kita nusikalstama veika, tikslinga kreiptis į policiją.
Kai asmuo nenukentėjo ir nusikalstama veika nepadaryta, tačiau gauta apgaulinga nuoroda, skambutis ar trumpoji žinutė, galima informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą (NKSC) adresu nksc.lt/pranesti.html. Platformas tikslinga informuoti, kai kalbama apie netikras paskyras, klaidinančias reklamas ir pan. Finansų įstaigai verta pranešti, jeigu asmuo nenukentėjo, tačiau atskleidė el. bankininkystės prisijungimo ar banko kortelės duomenis, prarado banko kortelę ir pan.
Kas vyksta po pareiškimo
Pateiktas pareiškimas įvertinamas ir priimamas sprendimas, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Apie priimtus sprendimus asmuo informuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. „Tyrimo trukmė priklauso nuo bylos sudėtingumo, surinktų duomenų kiekio ir kitų aplinkybių, todėl kiekvienu atveju gali skirtis“, – paaiškino LKPB ekspertė.
Pranešti apie galimą nusikaltimą gali ir asmens artimasis, tačiau baudžiamajame procese, ypač sukčiavimo atvejais, būtinas nukentėjusiojo asmens pareiškimas. Jį gali pateikti pats asmuo, o kai nukenčia nepilnametis – vienas iš jo tėvų ar globėjas. Neveiksnaus asmens atveju pareiškimą teikia jo teisėtas atstovas.
Kaip neužkibti ant sukčių kabliuko
Policija ir kitos suinteresuotos institucijos bei įstaigos nuolat glaudžiai bendradarbiauja ir reaguoja į sukčiavimo tendencijas: identifikuoja įtartinus lėšų pervedimus, nustato ir blokuoja žalingus interneto išteklius. Vis dėlto sukčiai nuolat keičia metodus, prisitaiko prie prevencinių priemonių ir įvairiais būdais slepia savo tapatybę. „Todėl itin svarbus ir gyventojų akylumas bei sąmoningumas“, – sakė LKPB ekspertė.
Policija priminė kelis būdus, kurie padeda apsisaugoti nuo sukčių:
- Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų – nedelsdami praneškite policijai telefonu 112.
- Nepriimkite žaibiškų sprendimų, nemokėkite grynųjų ir neperveskite pinigų į nurodytas banko sąskaitas nežinia kam. Teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai neturi teisės ir niekada telefonu neprašo pateikti (padiktuoti) asmens duomenų, banko kortelių informacijos, kodų generatorių duomenų, el. bankininkystės prisijungimo kodų, slaptažodžių ir pan.
- Neatsakykite į įtartinus pranešimus ir skambučius.
- Labai atsargiai vertinkite ir tikrinkite bet kokius prašymus atlikti mokėjimus, gaunamus el. paštu ar kitais elektroniniais kanalais. Atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas laiške. Sukčiai dažnai imituoja patikimų įmonių el. pašto adresus, sukeisdami vieną ar kelis simbolius vietomis: pavyzdžiui, vietoj „gmail“ adresas baigiasi „gamil“. Įtarimą turėtų kelti ir kreipinys „Gerb. Pone / Ponia“ – įmonės paprastai kreipiasi į savo klientus vardu ir pavarde. Įtartinas ir laiškas, kuriame prašoma ką nors „patvirtinti“ – tokie laiškai dažnai siunčiami iš suklastotų siuntėjų adresų.
- Kritiškai vertinkite el. paštu, socialiniuose tinkluose ar SMS žinutėmis gaunamas nuorodas ir priedus. Ar nuoroda tikra, galima patikrinti užvedus pelytę ant adreso (nespaudžiant) – nuorodoje neturėtų būti publikuotas kitos svetainės adresas.
„Pagrindinė rekomendacija visuomenei – saugoti savo asmens duomenis, neatskleisti jų nepažįstamiems asmenims ir atsargiai vertinti bet kokius mėginimus juos išgauti“, – apibendrino policijos atstovė.
Antra banga: „padėsime atgauti pinigus“
Po incidento svarbu išlikti budriems, nes sukčiai neretai bando pasinaudoti ta pačia situacija dar kartą. Dažna schema – susisiekia tariami „policijos pareigūnai“, „advokatai“ ar „lėšų susigrąžinimo specialistai“ ir už mokestį žada padėti atgauti prarastus pinigus.
„Sukčiai dažniausiai laimi ne todėl, kad jų schemos būna techniškai sudėtingos, o todėl, kad geba sukelti stiprias emocijas – baimę, smalsumą, godumą ar skubos jausmą“, – sakė LKPB ekspertė.
Jos teigimu, jei gavus žinutę ar sulaukus skambučio kyla noras reaguoti nedelsiant, verta sustoti, neskubėti priimti sprendimų ir informaciją patikrinti oficialiais kanalais. Dažnai būtent trumpa pauzė padeda išvengti finansinių nuostolių.
Daugiau informacijos apie sukčiavimą ir apsisaugojimo būdus galima rasti policija.lrv.lt skiltyje „Policija pataria“, o apie pastebėtus kibernetinius incidentus, sukčiavimo laiškus, skambučius ar kenkėjiškas svetaines rekomenduojama pranešti NKSC.
Karolina BALČIŪNAITĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
