Kasdien vis daugiau finansinių, viešųjų ir asmeninių paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę. Kartu daugėja ir kibernetinių grėsmių – nuo sukčiavimo žinučių bei netikrų interneto svetainių iki bandymų perimti gyventojų paskyras ar išvilioti prisijungimo duomenis. Nors daugelis žino, kad apie finansinį sukčiavimą reikia pranešti bankui ar policijai, ne visi numano, kokiais atvejais pagalbos galima kreiptis ir į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą (NKSC).
Apie tai, kokias funkcijas atlieka CERT-LT ir kokios grėsmės šiandien kelia didžiausią pavojų Lietuvos gyventojams, pasakojo NKSC direktoriaus pavaduotojas Rokas Jonikas.
Veikla neapsiriboja vien organizacijomis
CERT-LT – Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos padalinys, koordinuojantis kibernetinių incidentų valdymą Lietuvoje. Pagrindinė jo funkcija – padėti valdyti incidentus organizacijose, teikiančiose valstybei ir gyventojams svarbias paslaugas. Tačiau NKSC veikla neapsiriboja vien darbu su organizacijomis – centras taip pat konsultuoja gyventojus, skelbia perspėjimus apie aktualias grėsmes ir vykdo visuomenės švietimo iniciatyvas.
„Įvykus kibernetiniam incidentui, ypač tais atvejais, kasi sukčiams buvo atlikti finansiniai mokėjimai arba atskleisti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės ar kiti jautrūs asmens duomenys, gyventojai pirmiausia apie tai turėtų pranešti savo bankui ir policijai“, – sakė NKSC direktoriaus pavaduotojas.
Gyventojai taip pat gali pranešti NKSC apie SMS žinutėmis arba el. paštu gautas įtartinas nuorodas. Patogiausia tai padaryti užpildžius specialią formą interneto svetainėje. Tokie pranešimai leidžia operatyviai blokuoti prieigą prie sukčiavimo svetainių ir taip apsaugoti kitus gyventojus nuo galimų nuostolių.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad, praradus prieigą prie socialinių tinklų paskyros, pirmiausia reikėtų kreiptis į konkrečios platformos valdytoją. Tik socialinio tinklo savininkas gali atlikti paskyros atkūrimo ar administravimo veiksmus“, – pridūrė R. Jonikas.
Didžiausia grėsmė – socialinė inžinerija
Nors registruojamų kibernetinių incidentų skaičius kasmet kinta, daugiau nei pusę jų sudaro socialinės inžinerijos atakos. 2023 m. NKSC užregistravo 2378 incidentus, 2024 m. – 3874, o 2025 m. – 2888.
R. Joniko teigimu, skaičiui įtaką turi kintantis grėsmės pobūdis, naujos sukčiavimo kampanijos, technologijų raida, taip pat organizacijų ir gyventojų gebėjimas atpažinti incidentus bei aktyvumas apie juos pranešant. Vertinant statistiką svarbu atsižvelgti ne tik į incidentų į skaičių, bet ir jų pobūdį, sudėtingumą bei poveikį.
Dažnai fiksuojami ir sukčiavimo bei duomenų viliojimo (angl. phishing) atvejai, netikros interneto svetainės, bandymai išvilioti prisijungimo ar mokėjimo duomenis, kenkėjiškos programinės įrangos platinimas, neteisėtos prieigos prie paskyrų atvejai, paslaugų trikdymo bei prieinamumo pažeidimai.
„Viena reikšmingiausių grėsmių išlieka socialinės inžinerijos principais grindžiamas sukčiavimas. Nusikaltėliai naudoja vis įtikinamesnes priemones – suklastotus institucijų ar paslaugų teikėjų laiškus, SMS žinutes, telefoninius skambučius, netikras interneto svetaines ir socialinių tinklų paskyras. Dirbtinio intelekto technologijų plėtra leidžia kurti vis kokybiškesnį apgaulingą turinį, todėl gyventojams tampa sudėtingiau atskirti tikrą informaciją nuo bandymų sukčiauti“, – dėstė pašnekovas.
Dėl šios priežasties NKSC nuolat ragina kritiškai vertinti gaunamus pranešimus, nespausti įtartinų nuorodų ir nesidalyti jautriais duomenimis: „Piktavaliai vis dažniau taikosi ne į technologijas, o į žmogų. Todėl viena svarbiausių apsaugos priemonių tampa visuomenės budrumas ir kibernetinis raštingumas“, – teigė R. Jonikas.
Orientuojasi ir į visuomenės švietimą
NKSC veikla neapsiriboja vien reagavimu į kibernetinius incidentus – reikšminga centro darbo dalis skirta prevencijai ir visuomenės švietimui.
Siekdamas stiprinti visuomenės skaitmeninį atsparumą kibertinetinėms gresmėms, NKSC kviečia gyventojus ir organizacijas naudotis nemokama kibernetinio saugumo mokymų platforma. Joje pateikiami kursai apie kibernetinę higieną, sukčiavimo atakų atpažinimą, saugų naudojimąsi skaitmeninėmis paslaugomis bei kitus aktualius kibernetinio saugumo klausimus.
Viena svarbiausių prevencinių priemonių yra NKSC sukurta blokuojamų domenų valdymo sistema „VASARIS“. Ji leidžia operatyviai apriboti prieigą prie sukčiavimo, duomenų viliojimo ir kitų žalingų interneto svetainių, taip padėdama apsaugoti gyventojus dar prieš jiems tampant kibernetinių nusikaltimų aukomis.
Pastebėjus įtartiną veiklą ar tapus sukčiavimo auka, svarbu nedelsti. Jei sukčiams buvo pervesti pinigai ar atskleisti jautrūs duomenys, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo banką ir policiją. Apie įtartinas nuorodas ar sukčiavimo svetaines verta pranešti ir NKSC – tai padeda greičiau apriboti jų veiklą bei apsaugoti kitus gyventojus.
Technologijos gali padėti sumažinti kibernetinių grėsmių riziką, tačiau svarbiausia apsauga vis dar išlieka žmogaus budrumas. Kritiškai vertinant gaunamą informaciją, neskubant priimti sprendimų ir laikantis pagrindinių kibernetinės higienos principų, galima apsaugoti ne tik save, bet ir prisidėti prie saugesnės skaitmeninės aplinkos.
Rugilė BALČIŪNAITĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
