Soneta Būdvytienė. Jono SKABICKO nuotr.
Šį pirmadienį rudenėjantis Žemalės kraštas sulaukė garbingų svečių iš Šilalės rajono. Kaip žinome, šias dvi Žemaitijos vietoves sieja prieš 258 metus Lėlaičiuose gimęs tautos kultūros puoselėtojas Dionizas Poška.
Garbingas žemaičių bajoras, žinomas kaip poetas, žodynininkas, kraštotyrininkas, 1764–1830 metais gyvendamas Barzdžių Bijotų dvarelyje, 1812 metais savo sodyboje įkūrė pirmąjį Lietuvoje senienų muziejų – Baublius.
Tokie eksponatai, kaip ginklai, knygos, kulto rakandai, puošybos bei buities ir kiti daiktai, rado vietą tūkstantmečio ąžuolo kamiene. Laiko išbandymus atlaikę Baubliai iki šiol gyvuoja kaip išskirtinės vertės kultūros objektas.
Be abejo, Šilalės krašto žmonės rūpinasi D. Poškos kultūriniu palikimu, neužsidaro tarp memorialų sienų, sumaniai pasinaudodami vietiniu istoriniu ir kultūriniu kontekstu jie aktyviai skleidžia žinią apie savo krašto kultūrą.
Tad ir šįkart šilališkiai nusprendė Lėlaičiuose pasodinti ąžuoliuką, ne tik kaip pagarbos D. Poškai ženklą, bet ir kaip priminimą, koks svarbus tebėra Lietuvai kultūrinis rūpestis ir triūsas. Tiesa, vienas toks medelis, istoriko Povilo Šverebo pargabentas iš bijotiškių žemės, dvarvietėje jau žaliuoja. O šįkart Baublio simbolį atvežė ir D. Poškos gimtinėje apgyvendino Bijotų seniūnas Ignas Gužauskis, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorė Soneta Būdvytienė, muziejininkės Lina Bajorinienė ir Vaida Šegždienė.
Svečiai nuoširdžiai domėjosi D. Poškos šeimos istorija, dabartine dvarvietės situacija. Stabtelėjome ir prie Lėlaičių koplyčios, paskui nuvykome į Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią. Šilališkiai itin domėjosi jos kultūrine verte, stebėjosi šiuo romantizmo architektūros paminklu ir taip puikiai saugomu kultūriniu paveldu.
Taigi Vincas Kudirka dar kartą pasakytų: „Gražu, gražiau, gražiausia.“ Iš tikrųjų gražu, kad kultūros žmonės, stebindami savo entuziazmu, tęsia pradėtus mūsų pirmtakų darbus ir tiesia tiltus tarp praeities ir nūdienos krantų.
Laima SKABICKIENĖ
