Liepos 6-oji – vienintelio Lietuvos karaliaus karūnavimo ir Tautiškos giesmės diena

Praėjusiais metais Mažeikiuose valstybinės šventės paminėjimas vyko aikštėje prie
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios, ne išimtis ir šių metų šventė. Nuotr. iš redakcijos archyvo

1253 m. liepos 6 dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.
Karaliaus Mindaugo karūnavimo arba Valstybės diena šiemet bus minima trisdešimt pirmą kartą.
Mindaugo karūnavimo diena yra palyginti nauja šventė, nuo kitų valstybinių švenčių ji skiriasi mažesniu oficialių renginių skaičiumi. Tačiau į Valstybės dienos minėjimą įsitraukiantys žmonės kuria ir naujas tradicijas, vienas iš šventės akcentų – visame pasaulyje vienu metu giedama Tautiška giesmė.
Nuošalyje nelieka ir mūsų rajono žmonės. Netrūksta ir kitų jau tradicija tapusių Valstybės dienai skirtų renginių.

Skambės visame pasaulyje

Kasmet liepos 6 d. 21 val. viso pasaulio lietuviai raginami vieningai sugiedoti Tautišką giesmę. Ši idėja gimė 2009-aisiais, kai „Tūkstantmečio odisėja“ pakvietė viso pasaulio lietuvius vienu metu sugiedoti Tautišką giesmę, pirmą kartą kelioms istorinėms akimirkoms Žemės rutulį apjuosusią gyva balsų grandine. Taip garsiai ir išdidžiai pranešėme, kad Lietuvos vardui – 1000 metų.
Nuo tol ši unikali tautos iniciatyva, palaikoma pavienių žmonių ir aktyvių bendruomenių, tapo gyva mūsų laikų tradicija. O 2019 m. Seimas paskelbė liepos 6-ąją, Valstybės dieną, ne tik Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir Tautiškos giesmės diena.

„Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ organizacinės
komandos informacija.

„Šiais metais „Tautiškos giesmės“ giedojimas įgauna ypatingą svarbą, nes būtent pastaruoju metu vieną po kito turime atremti didžiulius iššūkius. Susitelkėme, kai reikėjo suvaldyti pandemiją, po to – įveikti pabėgėlių krizę Lietuvos pasienyje.

O dabar mūsų solidarumo reikia ne tik padedant ukrainiečiams apginti savo šalį, bet ir parodant, kad esame kaip niekad vieningi kovoje už Lietuvos laisvę“, – teigiama „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ organizacinės komandos pranešime.

Rengiamos sporto žaidynės

Jau ne vienus metus mažeikiškiai ir miesto svečiai Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną kviečiami dalyvauti tradicinėmis tapusiose vasaros sporto žaidynėse.
Jos prasidės rytą – nuo 10 valandos Mažeikių miesto paplūdimyje vyks tinklinio, futbolo ir vaikinų krepšinio, šachmatų varžybos. Vėliau nuo šašlykinės startuos 7,5 km bėgimas ir 5,7 km šiaurietiškas ėjimas.
Vyks vaikų krepšinio žaidimas ir stalo teniso, smiginio, šaškių ir kitokios varžybos. Pasigalynėti galės ir stipruoliai: organizuojamos 9 kilogramų akmens metimo, atsispaudimų, prisitraukimų rungtys.
Geriausių rezultatų pasiekę šventės dalyviai bus apdovanojami.

Minėjimai ir seniūnijose

Nuošalyje nuo šventės minėjimo nelieka ir mažų miestelių gyventojai, bendruomenės, seniūnijos: organizuojami įvairūs renginiai, jų metu su visais lietuvaičiais giedama Tautiška giesmė.
Į sporto šventę, skirtą Valstybės dienai, jau kviečia Šerkšnėnų kultūros centras.
Laižuvos kultūros centras paskelbė apie tradicines – žvejų varžybas, į kurias gali registruotis kiekvienas norintysis. Ne tik bus verdama žuvienė, bet ir gaminami bei leidžiami aitvarai.
Urvikių kultūros centras Valstybės dienos išvakarėse kviečia į Buknaičių kaimo parke vyksiantį tradicinį renginį „Prie Vadaksties krantų“, kuriame koncertuos ir „Karaliai“.

Istoriko iniciatyva

Seimo pranešime skelbiama, kad Mindaugo karūnavimo dieną švęsti liepos 6-ąją pasiūlė istorikas profesorius Edvardas Gudavičius 1989-aisiais, atsitiktinai pasirinkęs vieną iš 1253 m. liepos sekmadienių, kadangi laikė, kad karūnavimai galėjo vykti tik sekmadieniais. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komisija, rengdama Švenčių dienų įstatymą, konsultavosi ir bendradarbiavo su Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutu. Dauguma Lietuvos istorikų, teisininkų ir dvasininkų pritarė, kad į švenčių dienas būtų įtraukta liepos 6-oji. 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – paskelbė Valstybės švente, ši diena tapo ne darbo diena.

„Tai buvo visiškai nauja valstybės šventė, įprasminusi ilgą Lietuvos valstybingumo tradiciją. Šią tradiciją buvo ypač aktualu pabrėžti 1990–1991-aisiais, kai Lietuva vadavosi iš okupacijos ir dėjo didžiules pastangas sugrįžti į Europos ir pasaulio valstybių bendriją“, – teigiama Seimo pranešime.
Liepos 6-osios šventimo tradicijos formuojasi nuo 1991-ųjų, kai pirmą kartą buvo surengtas Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienos šventimas. Šiandien liepos 6-oji žinoma kiek kitu pavadinimu – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena.

2019 m. balandžio 26 d. buvo dar kartą pakeistas valstybės šventės, minimos liepos 6-ąją, pavadinimas, šiai dienai suteikta dar viena intencija, įprasminanti pasaulio lietuvių vienybę. Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimu buvo įtvirtintas naujas šios valstybės šventės pavadinimas: „Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena“, – paaiškinama pranešime.

Liudija istorijos šaltiniai

Seimo informacijoje teigiama: „Prof. Edvardo Gudavičiaus tyrimai patvirtino, kad karalius Mindaugas yra pirmasis Lietuvos valdovas. Istoriniuose šaltiniuose Mindaugas pirmą kartą paminėtas 1219 m. kaip vienas iš penkių vyresniųjų Lietuvos kunigaikščių. Tą kartą Lietuvos kunigaikščiai sudarė taikos sutartį su Voluinės kunigaikščiais. Į vyresniųjų kunigaikščių penketą Mindaugas ir jo brolis Dausprungas, tikėtina, pateko dar ne dėl asmeninių pasiekimų, o savo statusą paveldėję.“

Taip pat pastebima, kad praėjus 20 metų istoriniai šaltiniai liudijo „Mindaugo Lietuvą“ – jo sukurtą Lietuvos valstybę, kurią dar reikėjo apsaugoti nuo vidaus opozicijos, kaimyninių valstybių puldinėjimų, krikštu ir diplomatija atvesti į krikščioniškų valstybių bendriją.
Šią užduotį Mindaugui iš dalies pavykę įgyvendinti – 1253 m. Kulmo vyskupas Henrikas karaliaus karūnomis vainikavo Lietuvos kunigaikštį Mindaugą ir jo žmoną Mortą. 1251 m. įvykęs Mindaugo krikštas ir 1253 m. vykusi karūnacijos ceremonija leido jaunai Lietuvos valstybei tapti to meto lotyniškosios viduramžių Europos politinės sistemos dalimi ir įteisino Lietuvos karaliaus Mindaugo, kaip suverenaus Europos monarcho, valdžią.

Karalystė gyvavo dešimtmetį

Nors katalikiška Lietuvos karalystė gyvavo vos 10 metų, svarbiausias karaliaus Mindaugo karinės, politinės ir diplomatinės veiklos laimėjimas – suvienyta Lietuvos valstybė – išliko, nepaisant istorinių išbandymų. Mindaugo karūnacijos diena tapo svarbiu, simboliniu atskaitos tašku, įprasminusiu Lietuvos valstybės pripažinimą Europoje.

„1990 m. nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos politikams rūpėjo panašūs iššūkiai – nuvesti Lietuvą į Europą ir įtvirtinti jos tarptautinį pripažinimą. Po diskusijų parlamente dėl liepos 6-osios pavadinimo į 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymą liepos 6-oji buvo įrašyta kaip „Mindaugo karūnavimo – Valstybės diena“, – teigiama pranešime.
Lietuvos visuotinė enciklopedija skelbia, kad Lietuvos didysis kunigaikštis, pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas gimė apie 1200 m., buvo nužudytas 1263 m. rugsėjo 12 d.
Didžiausias Mindaugo nuopelnas Lietuvai, kad visus mažus kunigaikščius, kurių Mindaugo politinės valdžios pradžioje 1220 m. buvo 21, sujungė į vieną politinį vienetą ir įkūrė Lietuvos valstybę.

4 Atsakymai į “Liepos 6-oji – vienintelio Lietuvos karaliaus karūnavimo ir Tautiškos giesmės diena”

  1. Pulp Fiction parašė:

    „pergalės vėliavos“ cenzūra nemiega.Nėra net prasmės čia kažką rašyti,o tuo labiau prenumeruoti internetu.

  2. Anonimas parašė:

    Tačiau tie žemaičiai labai patenkinti ir laimingi. Kiekvieną savaitę lankosi kryžiuočių maldos namuose, kasmet krenta kryžiumi ir eina keliais nusilenkdami kryžiuočiams Kalvarijoje. Muštis į krūtinę kumščiai įrodinėjant, kad esi tikras patriotas žemaitis ir kartu lankstytis užkariautojui kryžiuočiui – nesuprantama.

  3. paprastas žmuogus parašė:

    Tas karalius už karuna Žemaičius pardave kryžiuociams.Tikriems Žemaiciams gedulo diena.

    1. Anonimas parašė:

      Šiaip tai žemaičius kryžiuočiams pardavė Vytautas, o ne Mindaugas., paprastas žmuogau :-)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto