74 proc. gyventojų, paprašytų įvertinti Lietuvos gyventojų išsimokslinimo lygį, teigė, jog jis yra labai geras arba gana geras. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
94 proc. Lietuvos gyventojų įvairaus lygio išsimokslinimą yra įgiję gimtojoje šalyje, o kita dalis išsimokslinimą iš dalies arba visiškai įgijo užsienyje. Absoliuti dauguma apklaustųjų, tiek bendrai Lietuvos gyventojų išsimokslinimo lygį, tiek savo išsimokslinimą, vertina teigiamai.
Tokius rezultatus atskleidė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT gegužės–birželio mėnesiais atliktas tyrimas.
Išsimokslinimą vertina teigiamai
74 proc. gyventojų, paprašytų įvertinti Lietuvos gyventojų išsimokslinimo lygį, teigė, jog jis yra labai geras arba gana geras. Panaši dalis – 77 proc. apklaustųjų – teigiamai įvertino savo įgytą išsimokslinimo lygį. Geriausiai pastarąjį rodiklį vertina jau įgiję aukštesnį arba aukštąjį išsimokslinimą.
Tyrimo duomenimis, 4 proc. šalies gyventojų išsilavinimą įgijo užsienyje, o 2 proc. apklaustųjų žinių sėmėsi tiek gimtojoje, tiek užsienio šalyje.
Dauguma vėl rinktųsi Lietuvą
Daugiau nei pusė, tai yra 54 proc., visų respondentų, paklaustų, kurioje šalyje pageidautų įgyti išsilavinimą, jei galėtų rinktis iš naujo, įvardijo Lietuvą.
13 proc. apklaustųjų išsilavinimo noriai siektų Didžiojoje Britanijoje.
Trečioje vietoje liko Vokietija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kurias patraukliomis išsimokslinimui įgyti paminėjo 4 proc. apklaustųjų. Toliau rikiuojasi Rusija, Danija, Švedija, Ispanija, Norvegija ir kitos šalys.
Skirtingo amžiaus respondentai įvardijo skirtingas šalis, kuriose norėtų įgyti išsimokslinimą. Jauniausi – 15–19 metų amžiaus – respondentai po Lietuvos rinktųsi Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Norvegiją, Daniją. 20–29 metų amžiaus jaunimas studijas dažniau sietų ir su Ispanija, Rusija, Prancūzija, Olandija ir Švedija.
Turi daugiau galimybių
Tyrimas parodė, kad 62 proc. Lietuvos gyventojų palaiko nuostatą, kad aukštesnį išsimokslinimą turintys Lietuvos gyventojai turi palankesnes galimybes susirasti geresnį darbą nei tie, kurie turi žemesnį išsilavinimą.
Daugiausia šį teiginį palaikančių yra tarp jaunesnių respondentų, o skeptiškiausiai nusiteikę vyriausi apklausos dalyviai.
