Lietuvos bankas įspėja, kad nemaža dalis vartojimo kreditus pasiėmusių asmenų nesugeba padengti savo įsiskolinimų – pradelstų mokėjimų skaičius auga, o skolos išieškojimas vis dažniau perduodamas tretiesiems asmenims.
Anot Lietuvos banko atstovų, nesugriežtinus reguliavimo, problemų mastas greitųjų kreditų rinkoje tik didės.
Greitųjų kreditų ir turto areštų sparčiai daugėja
Pirmojo šių metų pusmečio tendencijos rodo, kad sparčiai daugėja teikiamų greitųjų kreditų, kurių suma viršija 290 eurų, – palyginti su 2014 m. pirmuoju pusmečiu, dabar jų suteikta 67 proc. daugiau, o bendra kreditų suma pasiekė 100 mln. eurų. Tuo pačiu metu daugiau kaip 60 dienų pradelstų kreditų skaičius išaugo 11 proc. ir pusmečio pabaigoje siekė 174 tūkst. Daugiau kaip du mėnesius grąžinti kreditą vėlavo kas trečias pasiskolinęs, skelbia Lietuvos bankas.
Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, sparčiai daugėja ir greitųjų kreditų teikėjų inicijuotų turto areštų skaičius – 2013 m. pradžioje tokių atvejų buvo 629, o 2015 m. liepos pradžioje šis skaičius išaugo iki 7 849.
Kartu su įsiskolinimais auga ir turto išieškojimams pateiktų sutarčių skaičius: šių metų birželį tokių sutarčių buvo daugiau kaip 136 tūkst.
Neatsakingai vertina kredituojamųjų mokumą
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojos Ingridos Šimonytės, atmestinas klientų mokumo vertinimas vartotojus verčia pervertinti savo lūkesčius ir galimybes.
„Kad ir kaip būtų bandoma atsakomybę dėl neatsakingo elgesio permesti klientams, kredito unijų davėjų pateikti duomenys rodo, kad 5 proc. klientų paraiškose patys nurodė neturintys pajamų arba kad jos nestabilios, tačiau vis tiek gavo kreditą“, – teigė I. Šimonytė.
Anot I. Šimonytės, grąžinti kreditus vėluoja ne tik jaunimas, tačiau kas trečias asmuo iki 25 metų yra bent kartą atidėjęs įmoką už paskolą. Mažiausiai vėluoti atiduodant kreditus linkę asmenys per 50 metų – 13 proc. tokių žmonių yra bent kartą pradelsę įmoką.
Pataisų priimti neskubama
Lietuvos bankas dar 2013 m. yra pateikęs Vyriausybei pataisas, kuriomis siekiama tobulinti Vartojimo kreditų įstatymą.
Pataisomis siūloma kredito davėją įpareigoti privaloma tvarka surinkti visus dokumentus, kurie pagrįstų kliento pajamas. Be to, už neatsakingai įvertintą kliento galimybę skolintis, mokėjimo pradelsimų atvejais visa atsakomybė tektų kredito teikėjui, o ne gavėjui.
Taip pat siūloma mažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, riboti asmenų galimybę vartotojų galimybę sudaryti sutartį neapgalvotai. Lietuvos bankas tikisi, kad šios įstatymo pataisos Seime bus svarstomos jau šioje rudens sesijoje.
