Lietuvos darbovietėse patirti stresą – mažiau galimybių

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Nors daugelio Europos valstybių darbuotojai vis dažniau skundžiasi patirią stresą, diskriminavimą ar kitus veiksnius, keliančius psichosocialinę žalą, tačiau mūsų šalyje šių veiksnių procentas išlieka vienas mažiausių ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europos Sąjungoje.

Apklaustieji teigia, kad stresinės situacijos kyla retai

36 valstybėse atliktas Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tyrimas parodė, kad Lietuvos įmonėse vis dar dominuoja su fizinėmis traumomis susiję rizikos veiksniai, o stresinės situacijos dėl laiko trūkumo ar sunkiai sukalbamų klientų kyla kur kas rečiau.
Apklausos, kuri buvo įgyvendinta 50 tūkst. Europos įmonių, rezultatai parodė, kad Lietuvoje su sauga ir sveikata susijusių identifikuojamų rizikos veiksnių paveikslas nuo kitų ES valstybių ir net Baltijos šalių kiek išsiskiria.
Didžiausias skirtumas matyti analizuojant psichologinę žalą keliančius veiksnius, kuri Lietuvos įmonėse buvo įvardijama kur kas rečiau nei daugelyje ES narių (pavyzdžiui, laiko trūkumą darbams atlikti įvardijo tik 15,9 proc. Lietuvos įmonių, kai Europos šalių vidurkis siekė net 42,5 proc., o poreikį dirbti su sudėtingais klientais paminėjo 38,6 proc. apklaustų šalies darboviečių, tuo tarpu Europos valstybių vidurkis – 57,5 proc.).

Gal nesugebama tinkamai įvertinti streso?

Kaip teigia Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) punkto Lietuvoje vadovas Dalius Bitaitis, gali būti, kad lietuviai iš tiesų streso darbe patiria mažiau nei dirbantieji kitose šalyse. Jeigu tai tiesa – galime džiaugtis.
„Kita vertus, čia įžvelgčiau tokią problemą, kad mūsų darbuotojai galbūt dar nesugeba tinkamai įvertinti kai kurių sveikatos sutrikimų ir susieti jų su darbo vietoje patiriamomis stresinėmis situacijomis. Žiūrint į bendrąjį Europos šalių vidurkį būtent bendravimas su sunkiai sukalbamais klientais, pacientais ar mokiniais, kaip rizikos veiksnys sveikatai, įmonėse yra vertinamas dažniausiai. „Šis rizikos veiksnys yra minimas daugiau nei pusėje Europos įmonių, kurios dalyvavo apklausoje, o kaimyninės Baltijos šalys pagal šį rodiklį netgi viršija ES vidurkį: Latvijoje sudėtingus klientus paminėjo 59 proc., Estijoje – netgi 67 proc. įmonių. Tai tik patvirtina tendencijas, kad Europa po truputį išstumia gamybos pramonę į pigesnės darbo jėgos valstybes ir mes tampame daugiau paslaugų sektoriaus šalimis“, – paaiškino D. Bitaitis.

Fizinės traumos atrodo realesnės

Tuo tarpu, žvelgiant į Lietuvos rezultatus, dažniausiai įvardijama rizika priskiriama prie grėsmių fizinei sveikatai – tai pasikartojantys rankų ir plaštakų judesių sutrikimai (veiksnys įvardintas 55, 3 proc. šalies įmonių). D.Bitaičio teigimu, tai, kad, priešingai nei rodo ES vidurkis, Lietuvoje fizinės traumos atrodo vis dar realesnės nei streso keliami sveikatos sutrikimai, dar nereiškia, kad mūsų šalis nepaklūsta paslaugų sektoriaus plėtros tendencijai.
„Negalima sakyti, kad šiuo klausimu atsiliekame. Mes skiriamės nebent skirtingai traktuojamais nelaimingais atsitikimais darbe. Pavyzdžiui, Lietuvoje eismo įvykis darbo metu arba važiuojant į ar iš darbo traktuojamas kaip nelaimingas atsitikimas darbe, kai antai daugelyje ES valstybių tokia praktika netaikoma. Be to, tam tikrų rizikos veiksnių vertinimas gali priklausyti ir nuo šalių kultūrinių skirtumų. Gali būti, kad lietuviai dirba sparčiau, todėl, pavyzdžiui, laiko spaudimą jaučia žymiai rečiau nei, sakykim, skandinavų šalių darbuotojai (Švedijoje ir Suomijoje jis įvardintas 74 proc. įstaigų)“, – svarstė D. Bitaitis.

Streso prevencija užsiima mažiau nei 25 proc. darboviečių

Tyrimo metu buvo siekiama atsakyti ir į dar vieną svarbų klausimą: kiek plačiai valstybėse taikomos su darbu susijusio streso prevencijos priemonės.
Rezultatai parodė, kad jų paplitimas skirtingose valstybėse stipriai skiriasi. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jos taikomos 57 proc. įstaigų, o Čekijoje, Kroatijoje, Estijoje – skaičius nesiekia 10 proc.
Lietuvoje streso prevencijos veiksmų planą turi ir vykdo kiek mažiau nei 25 proc. darboviečių. Vis dėlto, kaip teigia D. Bitaitis, bendri mūsų šalies rezultatai nuteikia pozityviai. „Manau, kad darbų saugos kultūra turi susiformuoti per tam tikrą laiką. Mes dar esame labai jauna demokratija, tačiau šiuo klausimu ES kontekste tikrai neatrodome prasčiausiai, be to, akivaizdu, kad situacija skiriasi, lyginant ją su buvusia prieš dešimtmetį“, – teigė specialistas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto