Mažeikių rajone šimtui čia gyvenančių vyrų tenka beveik 114 moterų. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Lietuvoje moterų daugiau. Ši statistika nieko nestebina. Moterų amžiaus vidurkis – didesnis nei vyrų, jų profesija ir gyvenimo būdas susiję su mažiau rizikinga veikla.
Jos labiau stengiasi įgyti išsilavinimą, norimą specialybę, dirbti ir saugoti savo darbo vietą.
O kada rinktis gyvenimo partnerį ir kurti šeimą? Pokyčiai rodo – įgijus daugiau gyvenimiškos patirties.
Pusiausvyra – tarp trisdešimtmečių
Šių metų pradžioje 100 vyrų, gyvenančių Lietuvoje, teko 117 moterų.
Įdomu tai, kad lyčių pusiausvyra įsivyrauja tik sulaukus trisdešimties. Statistikos departamento duomenimis, vienodas skaičius vyrų ir moterų – tik 30–44 metų amžiaus gyventojų grupėje.
Ankstesniame gyvenimo periode moterų lyg ir trūktų – 100 vyrų iki 30 metų amžiaus tenka 95 moterys, o vėlesniame pastebimas perteklius – 100 pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) vyrų tenka jau 180 moterų.
Priežastis paprasta: Lietuvoje moterys gyvena vidutiniškai 11 metų ilgiau nei vyrai. Užpernai vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė buvo 78,8 metų.
Santuoka ir vaikai lukterės…
Pastebima akivaizdi tendencija: tekėti ir gimdyti vaikus moterys nusprendžia vis vėliau.
Prieš dvejus metus vidutinis pirmą kartą ištekėjusių moterų amžius buvo 26,4 metų, t. y. moterys pirmą kartą tekėjo beveik 3 metais vyresnės negu 2000 m.
2011 m. pradžioje kas aštunta moteris buvo išsituokusi, kas septinta – našlė. Išsituokusių moterų buvo 1,6 karto, našlių moterų – 6,6 karto daugiau nei vyrų. Kas ketvirta moteris niekada negyveno santuokoje.
Kitas požymis: mamos „sensta“. Per dešimtmetį nuo amžiaus pradžios pirmą vaiką gimdančių moterų amžius pasikeitė nuo 23,9 metų (2000 m.) iki 26,6 metų (2010 m.).
Gera žinia ta, kad vaikų Lietuvos moterys linkusios gimdyti daugiau. Vidutiniškai moteris pagimdė 1,55 vaiko (2000 m. – 1,39).
Kas trečias kūdikis gimsta santuokos neįregistravusiems tėvams. 2010 m. po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai su motina) liko gyventi 7,9 tūkst. vaikų.
Mokytis, bet ne vadovauti
Moterys ir toliau atkakliai siekia mokslo aukštumų. 2011–2012 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose moterys sudarė 59 procentusvisų studentų (kolegijose – 55, universitetuose – 60 proc.).
Populiariausios studijų sritys tarp moterų yra humanitariniai mokslai – 76 procentus juos studijuoti pasirinkusiųjų sudarė moterys, medicina – 76, pedagogika – 75, ir socialiniai mokslai – 70 procentų.
2011 m. aukštąsias mokyklas baigė 28 tūkst. moterų, arba 65 procentai visų absolventų. Moterys sudarė 67 procentus įgijusiųjų magistro kvalifikacinius laipsnius. Praėjusiais metais daktaro mokslo laipsnį įgijo 178 moterys (57 proc.).
Daugiau kaip pusė aukštųjų mokyklų dėstytojų yra moterys. Tačiau vadovaujančių šioms įstaigoms – gerokai mažiau.
Kolegijose moterys sudarė 70 procentų, universitetuose – 50 procentų dėstytojų. Iš 23 šalies universitetų tik vienam vadovauja moteris, iš 24 kolegijų – dešimčiai.
Moteriški ir vyriški atlyginimai
Daugiau moterų nei vyrų turi darbą ir stengiasi išlaikyti savo darbo vietą. Pernai moterų nedarbo lygis buvo mažesnis nei vyrų ir sudarė 13 procentų (vyrų – 17,8 proc.).
Statistika liudija, kad moterų ir vyrų darbas atlyginamas nevienodai, o didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis – tarp jaunų moterų ir vyrų.
2010 metais moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis privačiajame sektoriuje buvo gerokai didesnis negu valstybės sektoriuje ir sudarė 19 procentų (valstybės sektoriuje – 14,2 proc.). Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo 25–34 metų amžiaus darbuotojų grupėje ir sudarė 16,3 procento, mažiausias – 65 metų ir vyresnių – 10,4 procento.
Proporcija panaši
2012 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1,7 mln. moterų, jos sudarė 54 procentus visų gyventojų. Panašus lyčių santykis ir mūsų rajone: šimtui čia gyvenančių vyrų tenka beveik 114 moterų.
