Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius. Eltos nuotrauka
Kraujo praliejimas Ukrainos sostinėje Kijeve buvo specialiai išprovokuotas, neabejoja Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius, neatmetąs, kad tai galėjo būti pasekmė to, kad kažkuri valdžios grandis pasijuto įsprausta į kampą ir neberado išeities.
Pagrindiniai krizės veikėjai
Pasak analitiko, rodytųsi viskas paprasta, jeigu būtų galima nubrėžti paralelę tarp termino „valdžia“ ir šalies prezidento Viktoro Janukovyčiaus, bet negalima. Ukraina yra šalis, kur situaciją lengviausia aiškintis pradedant nuo bazinių sąvokų apie pagrindinius krizės veikėjus, tarp kurių yra ne tik prezidentas ir opozicijos lyderiai, bet ir verslininkas, pagal išsilavinimą odontologas, V. Janukovyčiaus sūnus Oleksandras, oligarchai, o iš kitos pusės – ir sporto aistras pamiršę futbolo sirgaliai.
Neįtikinama versija RESC analitikui atrodo po kruvinų susirėmimų nuskambėję V. Janukovyčiaus kaltinimai opozicijai, esą nelaukdama naujų įstatymų pateikimų Radoje, ji pradėjo vykdyti valdžios paėmimo jėga akciją.
„Opozicijos lyderiai – Vitalijus Klyčko, Arsenijus Jaceniukas, Olegas Tiagnibokas – jie nekontroliuoja net ir Maidano, jau nekalbant apie radikalus“, – sakė M. Laurinavičius.
Kas išprovokavo susirėmimus?
Ankstų trečiadienio rytą policija atnaujino Kijevo nepriklausomybės aikštėje susirinkusių protestuotojų stovyklos šturmą, per susirėmimus žuvo mažiausiai 18 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Analitikui neatrodo logiška išprovokavus kraujo praliejimą kaltinti ir radikaliuosius protestuotojus, tai yra vadinamąjį dešinįjį sektorių, kurių šerdį pradžioje sudarė gerai organizuoti Kijevo „Dinamo“ klubo futbolo aistruoliai, o paskui, po pirmosios smurto bangos, prie jų prisidėjo didžiausi priešai futbolo aikščių tribūnose – Donecko ir Dniepropetrovsko futbolo sirgaliai.
Taip neliko ir pasidalijimo Vakarų prieš Rytus, pasak M. Laurinavičiaus, dalis dešiniojo sparno aktyvistų netgi buvo rusakalbiai.
„Tai rodo, kad tai nėra, kaip valdžia juos bando apšaukti, fašistai ir nacionalistai. Tai yra radikalai, kurie Maidane buvo visados, tik nesiėmė aktyvių veiksmų, bet jie niekada neslėpė, kad jie yra pasiryžę valdžią nuversti jėga“, – sakė analitikas.
Tačiau, RESC eksperto vertinimu, nėra logiška manyti, kad tai jie išprovokavo naktį į trečiadienį įvykusius susirėmimus.
„Prieš tai būtent tie radikalai įvykdė valdžios reikalavimą atiduoti užimtus pastatus ir net atlaisvinti Hruševskio gatvę. Tai būtų nelogiška siekiant paimti jėga valdžią, nes jie atidavė visą savo karinę infrastruktūrą, kurią buvo susikūrę. Dėl tos priežasties Berkutas pakankamai lengvai sugebėjo prieiti iki Maidano, ir jau ten buvo sustabdytas“, – sakė M. Laurinavičius.
Įspūdis, kad provokavo valdžia
RESC ekspertas atkreipė dėmesį, kad antradienio rytą, dar prieš neramumus, Kijevo aikštės komendantas Andrijus Parubijus, atsakingas už gynybą, viešai pareiškė, kad Maidano apsauga turi laikytis protestuotojų priekyje, kad nebūtų provokacijų.
„Tai leidžia teigti, kad Maidano apsauga nesiruošė jėgos veiksmams“, – sakė M. Laurinavičius.
Analitikas yra girdėjęs nepatvirtintų pranešimų, kad neramumai Kijeve prasidėjo nuo to, kai provokatoriai, vadinamieji „tituškos“, iš teisėsaugos pajėgų nugaros pradėjo mėtyti akmenis ir netgi „Molotovo kokteilius“ į mitinguotojus, kurie atėjo protestuoti prie Aukščiausiosios Rados.
„Šį kartą, skirtingai nei prieš tai buvusiais, Ukrainos pajėgos pradėjo puolimą visais frontais, pradėjo vaikyti protestuotojus, griauti barikadas, vadinasi, valdžia ruošėsi jėgos panaudojimui. Man susidaro įspūdis, kad tai buvo išprovokuota iš valdžios pusės“, – sakė M. Laurinavičius.
Valdo „šeima“?
Analitikas patikslino, kad sakydamas „valdžia“, jis nebūtinai turi mintyje prezidentą V. Janukovyčių asmeniškai.
„Yra visai nemaža tikimybė, kad V. Janukovyčius yra nepakankamai tiksliai informuojamas ir neturi tikslios informacijos, kas vyksta. Apie tai kalbėjo V. Klyčko po susitikimo su prezidentu šiąnakt“, – teigė M. Laurinavičius.
Analitikas šioje situacijoje būtų linkęs įtarti V. Janukovyčiaus aplinką, kuri nebemato sau išeities būsimoje Ukrainos sandaroje, ir tik taip bando spręsti savo problemas.
„Tai gali būti vadinamoji šeima – sūnaus grupė, kuri, pagal visą politinę dėlionę, turėjo daugiausiai prarasti, nes buvo akivaizdu, kad bent jau oligarchų kontroliuojami Rados deputatai yra pasiryžę bet kokiu atveju priešintis šeimos atstovo skyrimui premjeru“, – aiškino M. Laurinavičius.
Šeima – vadinamųjų jaunų politikų-verslininkų grupė, siejama daugiausiai su V. Janukovyčiaus sūnumi, odontologo specialybę įgijusiu Oleksandru, išgarsėjusiu po to, kai tėvui tapus prezidentu iki tol nežinomas verslininkas įgijo turto, kurio vertė neoficialiai vertinama 0,5 mlrd. dolerių.
Analitiko vertinimu, šeima Janukovyčiaus dėka stipriai įsitvirtino Ukrainoje, ir netgi pradėjo mesti iššūkį oligarchams.
„Laikinasis Ukrainos premjeras Serhejus Arbuzovas yra vienas iš grupės narių. Jų yra ne vienas, yra buvusioje vyriausybėje jie kontroliavo praktiškai visus ekonominius postus ir praktiškai visus teisėsaugos postus“, – dėstė M. Laurinavičius.
Krizę spręsti jėga – pavojinga
Prie Ukrainos ambasados Vilniuje – ukrainiečių palaikymo akcija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Iki šiol buvo suprantama, kad V. Janukovyčius ir visa šeima yra tvirta, kaip kumštis, tačiau, pasak M. Laurinavičiaus, kai kurie Ukrainos „rimti ekspertai“ jam sakė, jog tai nėra tiesa, kad sūnaus draugų ratas jau yra atsiskyręs į atskirą valdžios centrą.
Bet kokiu atveju, analitiko vertinimu, jeigu to ėmėsi kažkuri valdžios grupė, būtų galima daryti prielaidą, kad ji taip save įsistūmė į kampą, kad nebemato kitos išeities.
„Tai, kas įvyko, neatitiko jokios logikos iš valdžios pusės, nes yra per vėlu imtis bet kokių jėgos veiksmų. Akivaizdu, kad dabar yra visiškai radikalizuota ta radikalioji dalis, kuri yra pasiryžusi ginklu kovoti. Ukrainoje yra milijonas šaunamųjų ginklų gyventojų rankose. Vakar jie buvo panaudoti, ir jie bus toliau panaudoti, jei valdžia bandys toliau jėga spręsti šitą krizę“, – sakė M. Laurinavičius.
Galimas skilimas?
Analitikas neatmestų prielaidų, kad smurto išprovokavimas galėjo būti Rusijos bandymas išprovokuoti ir net suskaldyti Ukrainą.
„Variantų yra daugybė, yra visiškai aišku, kad kažkas specialiai tą išprovokavo. Tai neįvyko spontaniškai“, – sakė M. Laurinavičius.
Analitikui atrodo sunkiai tikėtina, kad M. Janukovyčiui galėtų pavykti jėga numalšinti pasipriešinimą.
„Daugiausia, ką jis galėtų pasiekti, tai jėga užimti Maidaną, išvaikyti, pastatyti tankus gatvėse ir pradėti kontroliuoti. Bet nepavyks numalšinti pasipriešinimo Vakarų Ukrainoje, kur yra ne tik užimtos didžioji dalis V. Janukovyčiui pavaldžių valdžios atstovų apskričių administracijų, bet ir kai kuriuose miestuose vietinės Berkuto pajėgos sudėjo ginklus ir išėjo beginkliai prieš gyventojus“, – sakė M. Laurinavičius.
Tokiu atveju, pasak analitiko, teoriškai yra galimas Ukrainos skilimas, tačiau jis, išskyrus Rusiją, niekam kitam nebūtų naudingas“.
Vakarų įtaka – nemaža
Analitikas nenuvertina Vakarų įtakos sprendžiant šį konfliktą. „Vakarai šiek tiek uždelsė, nors V. Janukovyčiui skambino ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ir kiti, bet neprisiskambino. Paryčiais prisiskambino JAV viceprezidentas Džo Baidenas, kol kas neaišku, kokie yra skambučio rezultatai, bet reikia prisiminti, kad po ankstesnio Dž. Baideno skambučio V. Janukovyčius atsitraukė, atšaukė įstatymus“, – sakė M. Laurinavičius.
Analitiko vertinimu, tiek V. Janukovyčius, jo sūnus, tiek oligarchai bijo galimų JAV ir ES sankcijų – banko sąskaitų užšaldymo.
„Vakarai gali nemažai, situacija yra labai skirtinga negu Baltarusijoje, kur sankcijos iš esmės neveikia. O Ukrainoje net ir grasinimas jomis veikia“, – sakė M. Laurinavičius.
