Oficialiai birželio 1-ąją Lietuvoje prasidėjo ir iki rugsėjo 15-osios tęsis maudymosi sezonas, skatinantis nuolat prisiminti saugaus elgesio prie vandens taisykles ir tai, kad nelaimė – visada šalia.
Maudynių sezonui pasiruošė ir seniūnijos – jų darbuotojai atnaujino poilsiautojų labiausiai pamėgtų maudyklų infrastruktūrą, išvalė teritorijas, – ir visuomenės sveikatos biuro specialistai, kurie reguliariai tikrina rajono vandens telkinių švarą.
Pasibaigė laimingai
Birželio pradžioje gamta žmonėms padovanojo ne tik karštų ir saulėtų dienų, bet ir išmėginimų.
Mažeikiškių pamėgtame pavenčių paplūdimyje iki nelaimės trūko tik vieno žingsnio: Ventoje besimaudžiusiai moteriai pristigo jėgų parplaukti į krantą. Laimei, tuo metu šalia paplūdimio esančioje krepšinio aikštelėje vyko sporto treniruotė ir į pagalbą suskubo du jos dalyviai.
„Tądien, kaip įprastai, su grupe sportuojančiųjų dirbome krepšinio aikštelėje ir pamatėme, kad paplūdimyje viena moteris mojuoja rankomis. Šūktelėjus, ar kas nors skęsta, ji pradėjo linkčioti galva. Su drauge sportavusiu Kęstučiu Tautkevičiumi nubėgome prie vandens ir pamatėme į meldynus įsikibusią moterį. Kaip vėliau paaiškėjo, moteris plaukė prieš srovę, o netekusią jėgų ją srovė nunešė į upės gilumą, ir iš vandens buvo matoma tik galva“, – apie įvykį pasakojo grupę treniravęs kūno rengybos treneris ir ugniagesys gelbėtojas Renatas Viskontas.
Laimei, kad pavargusios moters pastangas išsilaikyti pastebėjo kita paplūdimio lankytoja ir pakvietė pagalbą. Vyrai, priplaukę prie moters, partempė ją į krantą.
Moteris buvo labai pavargusi, išsigandusi, neprakalbėjo ir tik paskui, jau važiuodama iš paplūdimio, savo gelbėtojams pasignalizavo ir padėkojo.
Jau kitą dieną po šio įvykio Mažeikių seniūnijos darbuotojai Ventoje, ties pavenčių paplūdimiu, įrengė saugią maudymosi zoną žyminčius plūdurus.
Statistika verčia susimąstyti
Per pirmuosius penkis šių, 2024-ųjų, metų mėnesius Mažeikių rajone tragiškų nelaimių, susijusių su vandeniu, neįvyko.
Vis dėlto šalies statistika verčia susimąstyti: nuo sausio 1 d. iki birželio 13 d. Lietuvoje ugniagesiai gelbėtojai iš įvairių vandens telkinių ištraukė 50 skenduolių, išgelbėjo 13 gyventojų (iš jų – 2 vaikus). Vien birželio mėnesį, iki trečiadienio, ištraukta 11 skenduolių.
Pernai mūsų rajone nuskendo 2 žmonės: rugpjūtį tvenkinyje sodų bendrijoje „Šilas“ nuskendo 42-ejų metų, o rugsėjį Ventos upėje – 55-erių metų vyras.
Svarbi kiekviena minutė
Ir Mažeikių pavenčių paplūdimyje 2017-ųjų rugpjūčio mėnesį įvyko tragedija: čia kelių dienų laikotarpiu nuskendo aštuonmetis vaikas ir šešiasdešimtmetis vyras.
„Savo arsenale mes turime gelbėjimo valtį, kuri su priekaba prikabinama prie automobilinės cisternos, keturis gelbėtojų kostiumus, kurie laiko ant vandens, gelbėjimo ratus, virvę, tačiau… Čia svarbi kiekviena minutė. Mes, gavę pranešimą, iš garažo išvykstame per minutę, bet dažniausiai jau neaišku, kas kada pamatė, kad žmogus skęsta, kas kada pranešė, ir neretai jau būna vėlu. Iš pradžių skenduolio ieškome savo priemonėmis, po to kviečiame narus iš Šiaulių“, – sakė Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Audrius Tupikas.
Pareigūno teigimu, norint išvengti nelaimių, gyvybiškai svarbu laikytis pagrindinių taisyklių: nesimaudyti ir nešokinėti į vandenį nežinomose, nuošaliose vietose, neplaukioti ant pripučiamų čiužinių ar kitų savadarbių priemonių, perkaitus saulėje staiga nešokti į vandenį, neplaukti už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
Nelaimių galima išvengti
Pagrindinis dalykas, kurį prieš vasarą savo auklėtinių tėvams kartoja plaukimo treneris Jurijus Stekolnikovas, yra toks: negalima prie vandens telkinio vaiko palikti be suaugusiųjų priežiūros, vaikas visada turi būti jūsų akiratyje.
„Anksčiau kaip mokančius plaukti įvardindavome žmones, kurie perplaukdavo Mažeikių sporto mokyklos baseiną. Dabar galioja standartas, kad plaukti moka tas, kuris be sustojimo nuplaukia keturis šimtus metrų. Tai yra šešiolika kartų perplaukia baseiną arba perplaukia Plinkšių ežerą nuo vieno kranto iki kito. Manau, kad nedaugelis tokį atstumą įveikia iš karto ir sąžiningai turėtų pagalvoti, ar tikrai moka plaukti“, – sakė plaukimo treneris.
Kalbėdamas apie bendrą vaizdą, kurį mato vasarą lankydamasis prie vandens telkinių, matydamas besimaudančius vaikus ir suaugusiuosius, plaukimo treneris tikino: vaizdas nekoks, didžioji dalis plaukiojančių yra savamoksliai.
„Skaudu žiūrėti, kai plaukdami „šuniuku“ žmonės dar kalbasi tarpusavyje. Aišku, taip irgi galima plaukti, bet tai ne pats geriausias būdas ir labai nuvargina kūną“, – kalbėjo pašnekovas.
Plaukimo būdai, kuriais treneriai moko plaukti žmones, yra parenkami ne todėl, kad į tais būdais plaukiančius žmones gražu žiūrėti, o todėl, kad šie būdai praktiški – užtikrina ekonomiškus judesius, racionalų jėgų paskirstymą.
Mokantis plaukti reikia, kad būtų šiltas vanduo. Yra nustatytas reikalavimas – vaikas įbrenda į vandenį iki pilvo ir plaukia ne į šoną ar į gilumą, o į krantą. Pavargus ar viduryje plaukimo patariama apsiversti ant nugaros, atsipalaiduoti, paplūduriuoti – pailsėti ir vėl plaukti kranto link.
Gelbėti gali tik žinantys, ką ir kaip daryti
Išvengti tragedijos prie vandens telkinio padeda ir saugus elgesys prie jo.
Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius Aistis Jankūnas akcentavo: alkoholio vartojimas neretai būna vandenyje nutinkančių tragedijų priežastimi.
Be to, maudytis galima tik žinomose ir maudynėms tinkančiose vietose ir tik tada, kai šalia yra kitų žmonių.
„Atsitikus nelaimei ir jeigu nėra gelbėtojų, nerekomenduojama šokti ar bėgti gelbėti, jei pats nemoki plaukti ir nesi įsitikinęs, kad galėsi padėti, nes tada galimos ir dvi aukos. Jeigu yra keli žmonės, būtina, kad vienas skambintų skubiosios pagalbos telefonu 112 ir informuotų apie įvykį, o kiti, jeigu yra galimybė, gelbėtų nuo kranto – mestų gelbėjimo ratą ar virvę, kitas pagalbines priemones. O gelbėti gali tik tas, kuris tą sugeba ir yra užtikrintas dėl savo gebėjimų ir jėgų“, – sakė A. Jankūnas.
Ištikus nelaimei reikia skambinti 112
Ištraukus skendusį žmogų, būtina nustatyti jo gyvybinius požymius, kurių yra trys: sąmonė (jeigu sąmoningas, pasirūpinti, kad jis sušiltų, išsikosėtų), kvėpavimas (stebėti, ar kilnojasi krūtinė, pridėti ausį prie kvėpavimo takų), pulsas ir širdies darbas (pulsą užčiuopti patogiausia kakle). Gaivinimas atliekamas darant dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą – 30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimai.
Tokiais atvejais visada išlieka pirmenybė skambinti telefonu 112: vos tik pastebėjus tokią nelaimę, būtina pranešti apie tai šiuo numeriu, nesvarbu, kad tų skambučių bus daug, svarbu, kad, kol vyks gelbėjimo operacija, medikai jau skubės į vietą. Net ištraukus skendusįjį, jam būtinai reikės medikų pagalbos.
Dėmesys vandens kokybei
Ne ką mažiau svarbu ir telkinio, kuriame maudomės, vandens kokybė.
Ją sužinoti visuomenei padeda nuo birželio iki rugsėjo mėnesio vykdomas Mažeikių rajono maudymosi vietų vandens ir smėlio kokybės tyrimas. Mažeikių visuomenės sveikatos biuro specialistai vandens kokybę stebi aštuoniolikoje gyventojų pamėgtų maudymosi vietų, tyrimai atliekami šešis kartus per maudymosi sezoną, kartojant kas dvi savaites.
Šį sezoną jau buvo paimti vandens mėginiai. Šiomis dienomis jau turėtų būti vandens laboratorinių tyrimų rezultatai. Jie visada skelbiami visuomenei – rezultatus galima peržiūrėti biuro interneto svetainėje. „Vandens tarša dažniausiai padidėja dviem atvejais: vyraujant karštiems orams, kai vanduo nusenka ir yra palankus metas bakterijoms daugintis, ir kai užklumpa liūtys. Tada į vandens telkinius iš laukų ir kitų atvirų teritorijų kartu su paviršiniu vandeniu subėga maistinės bakterijos“, – sakė biuro direktorius.
Maudymosi vietų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus ‒ žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles, greta maudymosi vietų tiriamas ir smėlis, jo kokybė vertinama pagal parazitologinius parametrus ‒ kirminų kiaušinėlių ir lervų skaičių, papildomai vykdoma nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų atliekų vandenyje kontrolė.
Paplūdimiai pasitiks atnaujinti
Be pavenčių paplūdimio, kuris jau yra paruoštas priimti lankytojus, poilsiaujantys gyventojai yra pamėgę ir Plinkšių ežero paplūdimius, Šerkšnėnų ir Tulnikių tvenkinius.
„Plinkšių pirmajam paplūdimiui esame nupirkę vaikų žaidimo aikštelės įrenginius. Kai tik tiekėjai juos atveš, iš karto sumontuosime. Kai tik bus tam tinkami orai, esame pasiruošę perdažyti visus pirmojo paplūdimio suolus ir lauko baldus. Antrasis paplūdimys yra visiškai sutvarkytas“, – sakė Šerkšnėnų seniūnė Alina Čekienė.
Prie Šerkšnėnų tvenkinio pakeista sena persirengimo kabina, lauko tualetas, pertvarkyta pavėsinė, sudėtos trinkelės, įpusėjo lauko baldų gamybos darbai, įrengta laužavietės aikštelė, sumontuoti suolai.
Šerkšnėnų seniūnijos bendruomenės centras Žemės ūkio ministerijai pateikė paraišką dėl naujos vaikų žaidimo aikštelės, paraiška patenkinta ir dar šiemet ji bus sumontuota Šerkšnėnų pliaže.
Tikisi poilsiautojų sąmoningumo
Reivyčių seniūno pavaduotoja Regina Gramienė pasakojo, kad Tulnikių paplūdimyje artėjant maudymosi sezonui buvo suremontuoti suolai, surinktos šiukšlės, į tinklinio aikštelę atvežta smėlio.
Abiem kalbintoms seniūnijų vadovėms kelia nerimą tai, kad vis dar yra žmonių, kuriems poilsis prie vandens asocijuojasi su nevaržomomis linksmybėmis.
„Tvarkėme prie tvenkinio esančios estrados turėklus, kažkam jie užkliuvo ir buvo sulaužyti. Neretai po nakties randame sulaužytus suolelius, kažkas, žiūrėk, vidury stalo laužą kūrenęs ir panašiai, o šiukšles per vasarą tenka rinkti ne po vieną kartą.
Norisi padėkoti policijos pareigūnams, kurie atsiliepia į prašymus ir neretai užsuka prie Tulnikių tvenkinio. Tačiau juk per naktį čia nebudėsi“, – sakė R. Gramienė.
Šerkšnėnų seniūnė A. Čekienė prisiminė tik vieną rimtesnį atvejį, kai 2016 metais buvo smarkiai nuniokoti Plinkšių ežero paplūdimio baldai. Tą kartą išsiaiškinta, kad paplūdimyje siautėjo nevietiniai, ir kaltininkai atlygino padarytą žalą.
Anot A. Čekienės, žmonės privalo įsisąmoninti, kad visi įrenginiai prie vandens telkinių yra ne seniūnui, ne seniūnijai, o patiems gyventojams, jų poilsiui, patogumui, todėl ir saugoti juos būtina. Pašnekovė viliasi, kad didelio remonto paplūdimiuose prie vandens telkinių per vasarą neprireiks. Juolab kad vietos gyventojai yra nepakantūs vandalams.
