Mažeikiškė mokytoja – tarptautiniame bėgimo maratone

Ilona Gedvilienė Nidoje pusės maratono distancijoje finišavo greičiau kaip per dvi valandas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Pirmą kartą į ilgą – pusės maratono distanciją – išbėgusi mažeikiškė mokytoja savo pasirodymu liko patenkinta – beveik 22 kilometrų trasa įveikta mažiau kaip per dvi valandas. Savo amžiaus grupėje ji liko ketvirta.

Mažeikiškiai baigė distancijas

Nidos apylinkėse jau tryliktą kartą vyko tarptautinės Nidos pusės maratono ir Lietuvos pusės maratono bėgimo pirmenybės. Daugiau kaip keturi šimtai bėgikų varžėsi kilometro, 2,3 ir 5,4 kilometro bei pusės maratono (21,098 kilometro) distancijose.
Moterų 44–54 metų amžiaus grupėje varžėsi Kalnėnų pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytoja Ilona Gedvilienė, Mažeikiams taip pat atstovavo 69-erių metų mažeikiškis Visvaldas Emilis Ozolas.
Abu mūsų miesto atstovai rungtyniavo pusės maratono, kurio trasa driekėsi Nidos kurorto apylinkėmis, varžybose, abu buvo tarp 228 sportininkų, kurie baigė distanciją: Ilona, nubėgusi atstumą per 1 valandą ir 52,52 minutės, buvo 165-a, Visvaldas Emilis, kurio laikas 2 val. 27,06 min.,  pralenkė keturis dalyvius.
Pasak sportininkų, ne kiekvienas rizikuoja dalyvauti sunkiame, tarptautinės lengvosios atletikos federacijos testuotame Nidos pusės maratono bėgime – reikia bėgti keturis ratus kalnuotomis miestelio gatvėmis bei pajūriu. Šiai trasai įveikti būtina ypatinga ištvermė.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Debiutas pavyko

Kaip pasakojo mokytojos šeimos nariai, Ilona jau seniai galėjo dalyvauti varžybose, vieną kartą vis dėlto pavyko pastūmėti ją debiutuoti – moteris kiekvieną dieną parkelyje bėga dešimties kilometrų distanciją.
„Baigiau Kauno kūno kultūros institutą, mėgau bėgimą ir slidinėti, visą laiką bėgiojau, tad vieną kartą ir debiutavau. Norėjau įtilpti į dviejų valandų limitą, ir tai pavyko padaryti. Manau, kad tai neblogas rezultatas. Savo grupėje tarp bėgikų, kurie dalyvauja jau kelintus metus, iškovota ketvirtoji vieta. Po bėgimo įteikė sertifikatą, suvenyrinį puodelį, tačiau ne tai svarbiausia – svarbiausia sau įrodyti, kad galiu bėgti ir įveikti tokias ilgas distancijas“, – įspūdžiais dalijosi  mokytoja.
Bėgikė pripažino, kad po bėgimo kelias dienas apleido rytinius bėgimus – skaudėjo kojos bei sąnariai. Ji pažymėjo, kad reikia sportuoti, stengtis savimi rūpintis, pasiryžti, ir pavyks nugalėti ne tik distanciją, bet ir visus sunkumus.
„Žiemą pomėgis bėgti kiek nuslopsta, tačiau tada galima gerai praleisti laiką su slidėmis. Pavasariop vėl visus traukia į bėgimo trasas, reikia tik užsidegimo ir truputį pasiryžimo“, – pasakojo mokytoja.