Neseniai Kretingos ligoninė ir Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centras pranešė apie dalies paslaugų stabdymą. Tą patį paskelbė ir Elektrėnų ligoninė. Tokie pranešimai kelia visuomenės nerimą, nes nebeaišku, kas šiemet laukia gydymo įstaigų ir ligonių.
„Santarvė“ pasidomėjo, kokia Regioninės Mažeikių ligoninės situacija. Įstaigos vadovas patikino: nerimauti priežasčių kol kas nėra, neplanuojama stabdyti paslaugų teikimo. Kita vertus, neaišku, kaip gali būti ateityje.
Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į ligoninės kreipimąsi, įstaigai skyrė 300 tūkst. eurų. Šios lėšos numatytos paslaugų tęstinumui užtikrinti.
Gyventojams sunku suvokti
Viešoje erdvėje netyla diskusijos dėl kai kurių planinių operacijų ar kitų paslaugų stabdymo šalies gydymo įstaigose. Situacija kelia sumaištį, gyventojai piktinasi ir teigia nesuprantantys, kaip gali būti, kad jie sąžiningai moka ligonių kasoms, bet dėl finansavimo trūkumo susirgę negali gauti jiems reikalingų paslaugų. Jų teigimu, neįmanoma pasirinkti, kada geriau sirgti: metų pradžioje ar pabaigoje.
Regioninės Mažeikių ligoninės direktorius Alfonsas Motuzas „Santarvei“ sakė, kad ir juos pasiekė signalai dėl galimų nepriemokų iš Valstybinės ligonių kasos (VLK).
„Ligonių kasų direktorius Gytis Bendorius oficialiai pareiškė, kad viskas priklauso nuo ligoninių vadovų, kurie turi planuoti. Planavimo išties yra daug. Nuo operacijų iki visų kitų paslaugų, kurios ne visos finansuojamos, kai viršijamos kvotos. Paslaugų teikiame daug, ir jų visų suplanuoti tiesiog neįmanoma arba be galo sunku“, – tikino A. Motuzas.
Biurokratai negali stabdyti
Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje G. Bendorius teigė, kad VLK apmoka 100 proc. visos sutartinės dienos chirurgijos paslaugos kainos. Jeigu gydymo įstaiga viršija sutartį, tačiau ne daugiau nei 50 proc. jos vertės, šiai įstaigai apmokama pagal visą suteiktos paslaugos kainą. O jeigu viršijama ir minėta 50 proc. riba, VLK su tokiomis gydymo įstaigomis nėra įpareigota atsiskaityti.
Pasak A. Motuzo, sunku net įsivaizduoti, kas būtų, jei dauguma gydymo įstaigų nutrauktų planines paslaugas, operacijas.
„Vadinasi, žmogus laukia ilgiau, susidaro dar didesnės eilės, be to, gali būti ir labai liūdnų pasekmių, jei tas laukimas žmogui užsitęs. Vadinasi, tai ne tik įstaigos vadovo problema, bet ir pačios sistemos, o taip pat – ir VLK nelankstumo. Manau, kad biurokratai negali stabdyti gydymo proceso. Žmogaus sveikata yra svarbiausia, ką mes turime gelbėti“, – įsitikinęs Regioninės Mažeikių ligoninės vadovas.
Kaip bus ateityje, nežinia
A. Motuzo teigimu, kol kas nėra požymių, kad VLK ligoninei skaičiuotų viršplanines paslaugas. Tačiau neaišku, kaip gali būti ryt ar poryt, ar kitą savaitę.
„Būna, kaip perkūno iš giedro dangaus gydymo įstaigos sulaukia skambučių iš Valstybinės ligonių kasos ir sužino, kad jos viršijo apmokamų paslaugų limitus. Jei šios paslaugos nebus apmokamos, gydymo įstaiga už jas turės sumokėti iš savo kišenės. Tačiau to padaryti beveik neįmanoma, nes gydymo įstaigos ir taip vos suduria galą su galu. Ir mes nesame garantuoti, kad nesulauksime panašaus skambučio“, – neslėpė A. Motuzas.
Pasak direktoriaus, buvo tikimasi papildomų finansinių įplaukų iš Valstybinės ligonių kasos, kaip būdavo kasmet, o dabar atvirkščiai – finansavimo pradėjo trūkti.
Įranga privalo veikti
A. Motuzo teigimu, yra stengiamasi, kad Regioninės Mažeikių ligoninės
Skolos ir nuostoliai kaupiasi
Skyrė papildomą finansavimą
Visą straipsnį galite skaitykite laikraštyje „Santarvė" arba užsisakę laikraščio elektroninę versiją.
Prenumeruok internetu
