J. Eglinsko siūlomas herbo variantas, kurio idėja paimta etalonui. Saugomas KPC archyve.
A. Tarabildos sukurtas herbo etalonas (dešinėje). Saugomas KPC archyve.
Pradžia Santarvės 3 Nr.
(2020-01-10)
1967 m. gegužės 13 d. „Pergalės vėliavos“ numeryje įdėta nedidelė žinutė. Ja kviečiama aplankyti įdomią parodą, kurioje pristatoma per 30 Mažeikių miesto herbų projektų. Paroda buvo atidaryta Mažeikių kraštotyros muziejuje. Ją buvo galima aplankyti nuo 9 val. iki 22 val.
Jau persiritus į kitus metus, 1968 m. kovo 26 d., A. Gabalis laikraštyje pasidžiaugia, kad pernai buvo paskelbtas konkursas miesto herbui sukurti. Nurodo, kad buvo gauti 62 projektai. 22 projektus atsiuntė Kauno meno mokyklos Dailės skyriaus VIII klasės grafikai, vadovaujami Č. Kontrimo, tris pateikė dailininkas M. Ostrauskas. Nemažai sukūrė ir mažeikiškiai dailės mėgėjai: O. Jaroševas – 18, J. Eglinskas – 5 ir kt.
Pirmoji premija (100 rublių) buvo paskirta ETG (Elektrotechnikos gamyklos) dailininkui Jonui Eglinskui, o 50 rublių premiją už aktyvų dalyvavimą konkurse skyrė mokytojui Olegui Jaroševui. Paaiškinama, kad „herbe bus pavaizduoti lankas (senovės simbolis) ir vietoj strėlės – žaibas, kuris reikš miesto elektros pramonę. „Žodžiu, herbe vykusiai suderinti mūsų miesto praeitis ir dabartis.“
Žinutėje taip pat nurodyta, kad artimiausiu metu pagal heraldikos komisijos patvirtintą variantą Vilniaus „Dailės“ kombinate bus pagamintas etalonas. Jo tikimasi sulaukti iki gegužės 1 d.
1968 m. gegužės 25 d. „Pergalės vėliavos“ informacijoje užsimenama apie jo kūrėjus, detaliau apibūdinamas pats herbas. Jis sukurtas pagal dailininko Jono Eglinsko Heraldikos komisijos aukštai įvertintą projektą, o „galutinį meninį ir spalvinį išsprendimą atliko dailininkas Tarabilda. Herbo pagrindas tradicinis – skydas, neatskiriama senosios ginkluotės dalis. Skydo fonas – žydras. Tai simbolizuoja, kad Mažeikių miestas įsikūręs prie upės. Skydo pakraščiai – geltonos spalvos, tos pačios spalvos lankas ir strėlė. Lankas simbolizuoja, kad mūsų miestas turi garbingą praeitį – senovę, o į viršų lekianti žaibo pavidalo strėlė – kad šių dienų Mažeikiai yra pramoninis miestas. Jo vyraujanti šaka yra – elektrotechnikos krypties.
Mažeikių įkūrimo 100-čio iškilmėse svečiams ir saviveiklininkams pirmiesiems prie krūtinių bus prisegti ženkliukai su mūsų miesto emblema. Tam tikslui rajono kultūros skyrius yra užsakęs Kauno „Metalisto“ gamyklai pagaminti 2 000 tokių ženkliukų.“ Taip pat pasidžiaugiama, kad ir Mažeikiai turės herbą, nes juos turi žymiai mažesni miesteliai, kaip Viekšniai ir Tryškiai. Nurodyta, kad sukuriant Mažeikių herbą daug pastangų įdėjo miesto Vykdomasis komitetas.
Laikraštis ėmėsi ir iniciatyvos populiarinti sukurtąjį miesto pagrindinį simbolį. Jis buvo pradėtas naudoti prie straipsnių, kurie publikuojami serijoje „Mažeikių miesto 100-mečiui“. Jį matome prie Juozo Nagiaus „Kaizerinės okupacijos metai“ (1968-05-30) ir J. Elekšio „Teauga jaunieji atviri, savarankiški“ (1968-06-04) straipsnių. Atrodo, kad vėliau jo atsisakyta.
Nors apie herbą pateikta daug reikšmingos informacijos, bet yra ir neaiškumų. Nenurodyta, iki kiek veiks ar veikė paroda, kodėl vietoj vienos žadėtos 50 rublių premijos išmokėtos dvi, o pirmoji net 100 rublių. Įdomu, kad J. Eglinskas iki konkurso įvardijamas dailės mėgėju, po jo jau tituluojamas dailininku. Taip pat atrodo, kad viskas vyko labai sklandžiai. Be to, suprantame, kad respublikinė heraldikos komisija konkurso sąlygas buvo išdėsčiusi aiškiau, nei jos pateiktos laikraščio skaitytojams. Tryškių paminėjimas yra svarbus, nes rodo, kad jų herbas kūrėjams buvo žinomas. Gal jis mažeikiškiams pasufleravo herbo idėją, nes Tryškių simboliai taip pat yra lankas ir strėlė. Tik Mažeikių variante ji nukreipta į kairę pusę, kas heraldikoje gali turėti ir neigiamą prasmę. Be to, strėlė buvo pakeista žaibu. Strėlė yra sena heraldinė figūra, kuri naudota ne vieno miesto ir kilmingo asmens herbuose.
Mažeikių miesto tarybos sprendimai
Šią spragą kiek užpildyti padeda Mažeikių miesto tarybos sprendimai, bet jie kartu atskleidžia ir naujų prieštaravimų. Nekyla abejonių, kad tai yra svarbūs pirminiai istoriniai šaltiniai, o laikraštis, pateikdamas informaciją, jais rėmėsi.
Tryškių herbas.
Paimtas iš Vikipedijos.
1967 m. vasario 13 d. buvo sušaukta Mažeikių DŽDT (Darbo žmonių deputatų taryba) IX šaukimo XII sesija. Ji priėmė sprendimą „Dėl konkurso Mažeikių miesto herbui sukurti“. Jame nurodyta: „Mažeikių DŽDT, siekdama, kad pažymint 50-ąsias Didžiosios Spalio Revoliucijos metines, būtų sukurtas Mažeikių miesto herbas, atspindintis mūsų miesto specifiką, prisilaikant heraldikos komisijos principų.“ Siekiant to, nuo tų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. paskelbtas konkursas geriausiam projektui išsiaiškinti. Herbui atrinkti buvo patvirtinta komisija. Ją sudarė J. Elekšis – pirmininkas, Juozas Kerpauskas – pavaduotojas, nariai: J. Eglinskas, O. Jaroševas, A. Gabalis, Stasys Jankauskas, Bronius Bružas, Vytautas Urbonavičius, Algirdas Stančius, Pranas Barvydas, Romas Virkutis, Zita Valtaitė, Juozas Nagius ir Viktoras Lava.
Pirmą vietą laimėjusiam dalyviui buvo numatyta skirti 50 rub. premiją. Ji bus išmokėta ne vėliau kaip iki gegužės 20 d. Lėšas buvo numatyta paimti iš miesto tvarkymo objektų einamojo remonto sąskaitos. Konkurso sąlygos turėjo būti paskelbtos per vietinę spaudą ir radiją. Sprendimo kontrolė buvo pavesta vykdyti deputatei Z. Valtaitei.
1967 m. gegužės 26 d. X šaukimo II sesijos deputatai apsvarstė ankstesnių sprendimų vykdymą. Tuo klausimu pranešimą padarė miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas A. Gabalis. Jis pabrėžė: „Kalbant apie miesto herbo sukūrimo konkursą, reikia pasakyti, kad mūsų pastangos tikslą pasiekė. Gauti 38 herbo projektai.“ Toliau užsimenama, kas dalyvavo konkurse. Įdomu, kad jis tarp vietinių dailės mėgėjų priduria ir Jankausko pavardę, kuris laikraštyje neminimas. Taip pat akcentuojama, kad „vykdant minimą sprendimą buvo organizuota herbų projektų paroda, veikusi nuo š. m. gegužės 9 d. iki gegužės 22 d.“
Atrodytų, kad viskas yra gerai, bet keista, kodėl 1967 m. rugsėjo 27 d. IV sesijos deputatai keičia 1967 m. vasario 13 d. spendimo du punktus. Konkursas pratęstas iki spalio 25 d. ir įsteigtos dvi premijos. Už geriausią herbą – 100 rublių, o už aktyvų dalyvavimą – 50 rublių.
Herbo sukūrimo konkurso II-ojo rato dalyvio projektas Nr. 7. Saugomas KPC archyve.
1967 m. gruodžio 13 d. V miesto tarybos sesija patvirtino miesto 100-čio šventimo planą. Jame yra vienas punktas, susijęs su būsimu herbu.
Herbo sukūrimo konkurso II-ojo rato
dalyvio projektas Nr. 14.
Saugomas KPC archyve.
Miesto Vykdomasis komitetas įpareigotas iki 1968 m. birželio 1 d. Vilniaus „Dailės“ kombinate pagaminti segamus ant krūtinės ženkliukus su Mažeikių herbu.
Tyliai ramiai veiksmas perkeliamas į kitus metus.
1968 m. sausio 19 d. Mažeikių DŽDT vykdomojo komiteto pirmininkas A. Gabalis pasirašo sprendimą „Dėl Mažeikių miesto herbo projekto paruošimo“. Jame nurodyta, kad komitetas, remdamasis „Lietuvos TSR miestų herbų įvedimo ir sukūrimo papildyta instrukcija“ (1967-11-27), nusprendžia „pavesti Komunalinių įmonių kombinatui (viršininkas drg. R. Virkutis) užsakyti Vilniaus „Dailės“ kombinatui padaryti Mažeikių miesto herbo projektą (visus variantus) pagal Heraldikos komisijos patvirtintą simbolį, kurį sukūrė Mažeikių ETG dailininkas Eglinskas. Už pagaminimą apmokėti iš miesto tvarkymo einamojo remonto lėšų“.
Iš priimtų spendimų suprantame, kad viskas vyko sklandžiai. Tik kyla abejonių, kodėl reikėjo padidinti premijos dydį ir pratęsti konkurso laiką. Tai liudytų, kad vis dėlto būta kliuvinių. Laikraštyje nurodyta, kad komisiją sudaro 15 narių, o sprendime išvardyta 14 žmonių. Aišku, kad rajonas turėjo ne tik herbų suteikimo ir kūrimo papildytą instrukciją, bet ir jos pradinį variantą. Nuostabą kelia, kad patys vertintojai dalyvavo konkurse.
Respublikinės heraldikos komisijos dokumentus pavarčius
Kultūros ministerijos Mokslinės-metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos dokumentacija yra išlikusi. Joje yra du aprašai, skirti Heraldikos komisijos medžiagai. Viename yra herbų projektai, kitame – susirašinėjimo dokumentacija. Bendrą kontekstą atskleidžia komisijos narių pasisakymai.
Herbo sukūrimo konkurso II-ojo rato dalyvio projektas Nr. 1. Saugomas KPC archyve.
Anksčiausiai – t. y. 1967 m. rugpjūčio 15 d., yra datuotas Mažeikių rajono Vykdomojo komiteto firminiame blanke ranka surašytas protokolas, kurį pasirašė rajono tarybos pirmininko pavaduotojas ir miesto herbo sukūrimo vertinimo komisijos pirmininkas J. Elekšis. Nurodyta, kad komisija, atsižvelgiant į pa-rodos lankytojų pageidavimus, siūlo tris herbo variantus. Nurodant argumentus, jie aprašyti eilės tvarka.
Pirmoje vietoje yra projektas, kuriame pavaizduotas geležinkelis, apačioje vanduo ir pramonė. Simboliai argumentuojami pagal svarbą. Miestas išaugo pratiesus geležinkelį ir yra įsikūręs prie Ventos upės. Tik skydo foną siūlo imti iš 32-to varianto. Antroje vietoje yra herbo projektas su rajono Vykdomojo komiteto pastatu. Ir pridurta, kad ateityje jis gali būti nebūdingas. Neaišku, ar žiūrima į rekonstrukcijos perspektyvas, ar naujo pastato statymą. Trečiuoju pasiūlytas Saulės akmuo, kurį rekomenduoja ir istorijos instituto darbuotojas Janušonis. Prie jo pažymi, kad yra ne mieste, o rajone. Taip pat pateikti visi konkurse dalyvavę projektai ir po įvertinimo nereikalingus buvo prašoma grąžinti.
Herbo sukūrimo konkurso II-ojo rato dalyvio projektas Nr. 16. Saugomas KPC archyve.
Respublikinė komisija, kuriai pirmininkavo pats viceministras V. Jakelaitis, jau po savaitės apsvarstė gautuosius projektus ir pateikė atsakymą: „Respublikinė heraldikos komisija, peržiūrėjusi Mažeikių rajono prisiųstus herbų projektus, nerado tinkamų suderinti, todėl siūlo toliau dirbti šia kryptimi, ieškant herbui heraldiškesnių spalvų ir meniškesnio sprendimo. Herbo simboliu už pagrindą siūlomas projektas Nr. 29. Teigiamais spalvinių-meninių sprendimų pavyzdžiais gali būti projektai Nr. 7, 17,18, 19, 21, 22 (tačiau nepriimtini patys simboliai),“ Nurodoma, kad pridedami 44 herbų pavyzdžiai ir eskizai, o komisija lauks naujų projektų variantų.
Mažeikių miesto herbo vertinimo komisija 1967 m. spalio 4 d. surašė antrą savo protokolą. Nurodyta, kad posėdyje dalyvavo 7 nariai, bet po juo yra suraityti tik penki parašai. Jie įvertino 16 naujai gautų projektų ir už pagrindą siūlo Nr. 1, 11 arba 12 variantus.
Herbo sukūrimo konkurso II-ojo rato dalyvio projektas Nr. 10. Saugomas KPC archyve.
Yra išlikę visų 16-kos herbų piešiniai. Juos vadinti projektais būtų per didelė garbė. Piešiniai, išskyrus vieną, sunumeruoti. Tiesa, gal jo eiliškumas nurodytas antroje lapo pusėje. Bet žinant kitus numerius, nesunku nustatyti, kad jis turi būti 14-tas. Autoriai pasirašo slapyvardžiais. Pavyzdžiui, Ėglis, Vilija. Nekyla abejonių, kad Ėglis turėtų būti J. Eglinskas. Jis antram turui pateikė 6 variantus. Be to, ir 11-tas variantas yra lankas su žaibo strėle. Pagal nurodytus adresus būtų galima nustatyti ir kitų autorių tapatybes.
1967 m. lapkričio 20 d. Respublikinė komisija svarstė dvylikos miestų pateiktus herbus. Tarp naujai kūrusiųjų buvo Pakruojis, Molėtai, Mažeikiai, Neringa ir Kybartai. Apie Mažeikius rašoma: „Istorinio herbo neturėjo arba jis nesurastas. Pritarti idėjiniam sprendimui su žaibu ir lanku herbo variantui.“ Mokslinės-metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos pirmininkas Romas Batūra 1968 m. sausio 11 d. apie tai informavo Mažeikių rajono Vykdomojo komiteto pirmininką ir siūlo meninį sprendimą perduoti dailininkams specialistams – t. y. užsakyti „Dailės“ kombinate.
Naujai sukurtą projektą 1968 m. balandžio 5 d. apsvarstė respublikinė heraldikos komisija. Buvo pateikti Mažeikių, Rumšiškių, Kaišiadorių, Širvintų, Neringos ir Druskininkų herbų projektai. O devynių miestų buvo svarstomas simbolių parinkimo klausimas. Tarp jų buvo ir mūsų kaimynai Plateliai ir Plungė. Prieš pradedant aptarinėti herbus ir simbolius, viceministras atkreipė dėmesį, kad svarstant miestų herbų projektus nedalyvauja jų ar rajono DŽDT atstovai. Siūlo ateityje juos į posėdžius kviesti raštu. Po to pirmu numeriu įvertintas Mažeikių herbas: „Aprobuoti A. Tarabildos sukurtą Mažeikių miesto herbo projektą, įpareigojant autorių galutinai atkoreguoti atskiras jo detales (lanko stygą).“ Pateiktas ir jo grafinis, ir spalvinis variantai.
Matosi, kad pradžioje mažeikiškiai ir kraštiečiai aktyviai dalyvavo konkurse, o po respublikinės komisijos įvertinimo entuziazmas dingo. Todėl ir reikėjo padidinti premiją ir pratęsti konkursą. Tai nelabai padėjo. Pirmame ture dalyvavo 44 projektai, o antrame – 16. Matyt, autoriai prašė anonimiškumo, nes atsiranda slapyvardžiai, ko respublikinė komisija nerekomendavo. Pratęstame ture daugiausiai variantų pateikė J. Eglinskas – 6, o ne 5, kaip rašoma laikraštyje. Piešiniai rodo, kad kūrėjai jokių žinių apie heraldiką neturėjo. A. Tarabildos variantas nepanašus į J. Eglinsko siūlytąjį.
Bus daugiau.
Povilas ŠVEREBAS
