Autoriaus nuotr.
Skaitytojos laiškas privertė pasidomėti ir maloniai nustebti, kaip Helovino šventės atributai, neįdedant didelių investicijų, gali praskaidrinti nuotaiką praeiviui.
Išmonė atkreipė dėmesį
Mažeikiškė, eidama senamiesčio Birutės gatve, iš tolo pastebėjo prie gyvenamojo namo stovintį jo „šeimininką“ ir nusprendė pasidomėti, ką jis čia veikia.
„Priėjusi pamačiau, kad čia ne šeimininkas, o jo išmonė. Sustojus ilgai žiūrėjau ir, prisipažinsiu, nebuvau niekur to mačiusi. Džiaugdamasi pastebėjau, kad jis ne vienas stovi, toliau – dar trys „draugai“, ypač blogos nuotaikos yra moteris, ji kažko nusiminusi. Gal kad niekas nežiūri į jų išskobtus moliūgus?“ – taip pirmą įspūdį apibūdino ponia Eugenija.
Anot mažeikiškės, moliūgai, kurių viduje dega žvakės, gražiai išpjaustyti, o ir pati Monikos ir Remigijaus Ledžių išmonė stebina, todėl niekas nelieka abejingas, praeidamas pro 46-uoju numeriu pažymėtą namą.
Malonu, kad žmonės džiaugiasi
Helovinas, kurį siūloma įvardinti vaiduoklių švente arba šiurpnakčiu, vyksta spalio 31-ąją. Pasak Monikos Ledžienės, anksčiau, artėjant Helovinui, moliūgai-žibintai buvo skobiami ir žvakutės juose deginamos pas tėvus, šiemet šeima pirmą kartą sugalvojo papuošti savo namus. Ir ne tik moliūgais.
„Peržiūrėjome idėjas socialiniuose tinkluose ir gimė mintis padaryti neįprastus žmones-vaiduoklius. Gaminome iš šiaudų, kuriuos vyras iš kaimo parvežė, aš atrinkau senus drabužius, batus, užsakiau kaukes ir savaitgaliais kimšom, siuvom, užtrukom gal tris ar keturis savaitgalius“, – apie paruošiamąjį darbą kalbėjo „pabaisų“ šeimininkė.
Efektui sustiprinti, vakarais įjungiama šiurpi muzika, uždegami moliūgai-žibintai. Anot šeimininkų, praeivių reakcijos labai įvairios: vaikai pirmą dieną pamatę šaukė „Aaa, kaip baisu!“, suaugusieji gyrė, automobiliai pradėjo labai lėtai važiuoti pro namą, kiti sustoja ir fotografuoja. Malonu matyti, kad žmonės džiaugiasi ir pastebi.
