Mažeikių viešoji biblioteka pasitinka 90-ies metų jubiliejų

Viešosios bibliotekos kolektyvas 90-ąjį savo įstaigos gimtadienį pasitinka su naujovėmis. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Mažeikių viešoji biblioteka iškilią datą pažymi turėdama dvidešimt penkis filialus: dvidešimt jų yra kaimuose, penki – mieste.
Bibliotekos direktorė Aldona Jonauskienė džiaugiasi bibliotekos bendruomene – skaitytojais ir rajono bibliotekose dirbančiais 57 darbuotojais, iš kurių 45 – bibliotekininkai. Pagrindinėje – Viešojoje – bibliotekoje yra 26 darbuotojai, iš jų – 16 bibliotekininkų.

Nebuvo nė šimto skaitytojų

Mažeikių viešoji biblioteka duris atvėrė 1922 metų spalio 1-ąją. Tą dieną mūsų kraštiečio Aleksandro Vaičkaus iniciatyva įsteigtas Centralinio valstybės knygyno Mažeikių skyrius, kuris tuo metu atliko ir viešosios bibliotekos funkcijas.
Bibliotekos fonduose tada buvo tik 193 knygos, skaitykla gaudavo 20 pavadinimų periodinius leidinius, fondais naudodavosi 83 skaitytojai. Per metus knygynas įsigydavo po 500–600 egzempliorių spaudinių. Didžiąją fondų dalį sudarė grožinė literatūra. 1930–1940 metais bibliotekai vadovavo Petras Vainoras. Tuo metu knygų fondai pradėti sisteminti, kataloguoti.

Vadovauja per 30 metų

Antrojo pasaulinio karo metais bibliotekos fondai buvo kilnojami iš vienų patalpų į kitas, daug knygų dingo, tačiau ir labai sunkiomis sąlygomis biblioteka aptarnavo skaitytojus.
Pokario metais atkuriamajam bibliotekos darbui vadovavo Emilija Striaupytė, o nuo 1950 metų – didelė masinio darbo entuziastė Ieva Kripaitienė. Tuo metu pradedama sistemingai komplektuoti ir mokslinė literatūra, atvyksta pirmosios bibliotekininkės specialistės Aldona Katinienė, Ona Druskinienė, biblioteka tampa rajono bibliotekų metodiniu centru.
1975 metais, vadovaujant Vidai Žilinskienei, rajoninė biblioteka persikelia į naują, dabartinį trijų aukštų pastatą, po metų, perėjus prie centralizuotos sistemos, rajoninė biblioteka tapo Centrine su veikiančiais 21 kaimo ir 2 miesto filialais.
Nuo 1980 metų iki šiol bibliotekos direktore dirba Aldona DrazdauskaitėJonauskienė, 1995 metais biblioteka pavadinta savivaldybės Viešąja biblioteka.

Intensyviai kuria projektus

A. Jonauskienė pažymi, kad bibliotekos dirba ne tik savo tiesioginį darbą, aptarnaudamos  lankytojus ir kaupdamos bei sistemindamos informaciją, leidinius, bet ir yra įkūrusios šalia savęs gyventojų, vaikų užimtumo, švietimo būrelius, klubus, vykdo įvairius mokymus. Prie rajono  bibliotekų veikia 6 klubai, tiek pat jaunųjų bibliotekininkų būrelių, kurie vienija per pusantro šimto narių. Viešojoje  bibliotekoje veikia lėlių teatras „Vyturiai ir pelėdžiukai“, Nevyriausybinių organizacijų informacijos paramos centras, Sedos filiale – žaisloteka.
Mažeikių viešoji biblioteka yra viena pirmaujančiųjų šalyje pagal katalogus ir duomenų bazes: katalogų yra du, o duomenų bazių – keturios.
Bibliotekoje atliekamas didelis projektinis darbas: nuo 1998 metų parengta 40 projektų, gautos lėšos panaudotos renginiams, konferencijoms, parodoms rengti, bibliotekoms kompiuterizuoti ir interneto prieigai įrengti, vaizdo ir garso įrangai, multimedijai įsigyti, žaislotekoms įrengti.

Vyksta renovacijos

2003 metais bibliotekoje pradėta diegti LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema).
2006 metais įdiegtas LIBIS skaitytojų aptarnavimo posistemis, skaitytojams išduodami nauji pažymėjimai (magnetinės kortelės), kurie leidžia naudotis visų šalies bibliotekų paslaugomis.
Bibliotekininkai daug dėmesio skiria gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymams: darbo kompiuteriais pagrindų apmokyta apie 1000 gyventojų.
Ateinantiems metams laimėtas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skelbtas konkursas dėl skaitmeninio raštingumo mokymo bibliotekose skatinimo.
Nors pagrindinis Viešosios bibliotekos pastatas dar tebelaukia netrukus prasidėsiančios renovacijos, praėjusiais metais iš Savivaldybės lėšų skirta per 100 tūkstančių litų bibliotekų patalpoms remontuoti. Į šiuolaikiškai suremontuotas patalpas persikėlė Reivyčių filialas, suremontuotas buvusios mokyklos patalpas biblioteka užėmė Buknaičiuose, remontas atliktas Pikelių ir Purvėnų bibliotekose, į rekonstruotą pastatą, įvykdžius projektą, persikėlė Sedos miesto filialas.

Didžiausias turtas – darbuotojai

A. Jonauskienė džiaugiasi kasmet didėjančiais bibliotekų fondais: Viešojoje bibliotekoje dabar yra per 77,5 tūkstančio leidinių, rajono bibliotekose jų šiek tiek daugiau nei 273 tūkstančiai. Bibliotekos fondais rajone naudojasi per dešimt tūkstančių vartotojų, bibliotekose per metus skaitytojai apsilanko 165 tūkstančius kartų, išduodama per 275,6 tūkstančio leidinių.
„Bet vis dėlto didžiausias mūsų turtas – čia dirbantys žmonės. Bibliotekoje dirba nemažai kompetentingų, didelę bibliotekinę patirtį sukaupusių žmonių. Man nėra sunku dirbti, nes visada yra su kuo pasitarti ir yra žmonės, kuriais galima pasitikėti“, – „Santarvei“ teigė bibliotekos vadovė.

Per 20 ir daugiau…

A. Jonauskienė kaip ilgametę darbuotoją mini direktoriaus pavaduotoją Ireną Atkočaitienę, dirbančią šiose pareigose 20 metų, o iki tol dar nemažai metų vadovavusią Pakruojo bei Biržų rajonų viešosioms bibliotekoms. 27-erius metus bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriui kūrybingai vadovauja Dangira Undžienė, po 26-erius metus šias pareigas eina bibliografijos skyriaus vedėja Rūta Skiparienė bei vaikų literatūros skyriaus vedėja Sigita Repšytė. Daug meilės savo darbui atidavė vyresnioji bibliotekininkė Elena Filimonova, puikiai, išradingai dirba ir jaunesnės bibliotekininkės kaimų filialuose: Ukrinuose – Valda Muravjovienė, Rasa Rudnickienė Palnosų filiale, Irena Cilinginienė Bugeniuose.