Susirgimų Laimo liga ir erkiniu encefalitu skaičius kiekvienais metais kinta, tai priklauso nuo erkių populiacijos svyravimų. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Atšilus orams vis aktyvesnės darosi erkės.
Šiais metais Mažeikių rajone jau registruotas vienas Laimo ligos atvejis. Apie susirgimus erkiniu encefalitu duomenų kol kas nėra.
Priklauso nuo populiacijos
Laimo liga – tai erkių platinama liga, galinti pasireikšti gripą primenančiais simptomais, sąnarių patinimu, silpnumu ar net laikinu paralyžiumi.
Erkinis encefalitas – erkinio encefalito viruso sukeliama, erkių platinama infekcinė liga. Ji sukelia itin ūmius centrinės nervų sistemos uždegimus. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti visoje Lietuvos teritorijoje. Ligas pernešančios erkės labiausiai paplitusios centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyse.
Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių skyriaus vedėja Irena Macijauskienė informavo, jog susirgimų Laimo liga ir erkiniu encefalitu skaičius kiekvienais metais svyruoja. Tai priklauso nuo erkių populiacijos svyravimų. Didžiausi Laimo ligos ir erkinio encefalito susirgimo protrūkiai registruoti 2009 ir 2010 metais. Per šiuos dvejus metus buvo užfiksuota per septyniasdešimt susirgimų Laimo liga ir šeši erkinio encefalito atvejai.
Šiais metais jau užfiksuotas vienas Laimo ligos atvejis, o pernai panašiu laiku jų buvo keturi. Iš viso praėjusiais metais buvo registruota 19 Laimo ligos atvejų, vienas mažeikiškis susirgo erkiniu encefalitu.
„Šiemet pavasaris šaltas, tad gali būti, jog erkių aktyvumas pasireikš vėliau nei įprasta. Paprastai erkės suaktyvėja gegužės mėnesį“, – „Santarvei“ sakė I. Macijauskienė.
Pagrindiniai simptomai
Medikų teigimu, erkinis encefalitas – pavojinga liga, jos padariniai gali būti sunkūs: nuolatiniai galvos skausmai, atminties, klausos ir koordinacijos sutrikimas ar net paralyžius. Kuo vyresnis žmogus, tuo sunkiau pasireiškia ši liga. Tik trečdalis susirgusių žmonių visiškai pasveiksta nuo erkinio encefalito, trečdaliui pacientų tenka gydytis kelerius metus.
Specialistų tyrimai rodo, kad poencefalitinis sindromas stipriai pakenkia gyvenimo kokybei, priverčia pakeisti ne tik darbą, bet ir gyvenimo būdą, atsisakyti mėgstamos veiklos.
Užsikrėtus erkiniu encefalitu simptomai atsiranda praėjus 2–3 savaitėms po erkės įkandimo. Žmogus pradeda karščiuoti, jam skauda galvą, maudžia kūną.
I. Macijauskienės teigimu, būtent dėl šių simptomų manoma, jog žmogus serga gripu. Po kurio laiko daugelis ligonių pasijunta geriau. Tačiau toks pagerėjimas laikinas, nes po 2–7 dienų ligonis vėl pasijaučia prastai – prasideda dar didesnis karščiavimas, kamuoja stiprūs galvos skausmai, vėmimas, gali būti net sąmonės ar koordinacijos sutrikimų, kūną ištinka paralyžius.
Ši liga sunkiai gydoma, nes antibiotikai šiai ligai gydyti nėra veiksmingi.
Gydoma antibiotikais
Lengviau persergama Laimo liga, ji gydoma antibiotikais, tačiau šios ligos inkubacinis laikas yra ilgesnis.
„Laimo ligos inkubacinis laikotarpis gali tęstis kelis mėnesius. Todėl rudenį įkandus infekuotai erkei, ligos simptomus žmogus gali pajusti tik pavasarį. Turbūt taip atsitiko ir dėl minėto pirmojo šių metų Laimo ligos atvejo“, – paaiškino I. Macijauskienė.
Medicininiais tyrimais įrodyta, jog Laimo liga pasireiškia per kelias stadijas. Pirmoji stadija – per keturias savaites įsisiurbimo vietoje ant odos dažniausiai atsiranda raudona dėmė, kuri laipsniškai plinta. Negydant po 4–8 savaičių paraudimas savaime išnyksta. Ligą būtina gydyti esant pirmajai stadijai, nes vėliau Laimo ligos sukėlėjai išplinta visame organizme.
Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus gali susirgti pakartotinai. Nuo šios ligos nėra ir skiepų.
Periodinis skiepijimasis
Nuo erkinio encefalito gali apsaugoti skiepai. Mažeikių rajono savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė primena: erkinis encefalitas nėra įtrauktas į Valstybinę skiepų programą, todėl šie skiepai yra mokami.
„Nuo erkinio encefalito vakcinuojama tris kartus, susidaro nemaža suma. Galbūt dėl to gana sunku prišnekinti žmones pasiskiepyti. Tačiau nereikia pamiršti ir to fakto, kad žmonės apskritai nėra linkę skiepytis net ir nemokamomis vakcinomis – nuo gripo, difterijos ar stabligės. Būtent šia liga užsikrėsti padidėja rizika prasidėjus žemės ūkio darbams“, – priminė I. Vaicekavičienė.
Vienos iš miesto sveikatos priežiūros įstaigų bendrosios praktikos slaugytojos Irenos Meiliūnienės teigimu, pastaruoju metu norinčiųjų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito gerokai padaugėjo.
„Per pastarąsias dvi savaites pasiskiepijo apie trisdešimt gyventojų, nors šiais metais vakcina dvidešimčia litų brangesnė nei pernai – kainuoja per devyniasdešimt litų“, – sakė ji.
Medicinos specialistų teigimu, pirmasis skiepas nuo erkinio encefalito geriausia būtų žiemą arba ankstyvą pavasarį, kad erkių sezono laikotarpiui jau susiformuotų imunitetas. Antrasis skiepas daromas praėjus vienam mėnesiui po pirmosios injekcijos. Trečiasis – praėjus 9–12 mėnesių po antrojo skiepo. Palaikomasis skiepas daromas po trejų metų, vėliau – kas 5 metus.
Vyresniems nei 60 metų asmenims vakcinavimas rekomenduojamas kas trejus metus. Vaikus galima skiepyti nuo vienerių metų amžiaus.
Apsisaugojimo priemonės
I. Macijauskienė įspėjo: erkė įsisiurbti ir pernešti ligą gali ne tik miške, bet ir gyvenamojoje aplinkoje – nuosavo namo kieme, sodyboje, miesto parke. Todėl būnant gamtoje reikia tinkamai apsirengti. Einant į mišką rekomenduojama vilkėti prie kūno prigludusius drabužius, kelnes sukišti į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas patariama apipurkšti skysčiais, atbaidančiais erkes.
Galvą reikia apsirišti skarele ar užsidėti prigludusią kepurę. Grįžus iš miško, sodo ar pasivaikščiojimo gamtoje, drabužius patariama išpurtyti, pakabinti negyvenamoje patalpoje arba išsyk išskalbti.
Taip pat būtina apžiūrėti savo kūną, rūpestingai pasitikrinti paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą – į šias vietas erkės dažniausiai mėgsta įsisiurbti. Reikia gerai iššukuoti plaukus, išsimaudyti.
Svarbu tinkamai ištraukti
Jei apsisaugojimo priemonės nepadėjo ir erkė įsisiurbė, medikai pataria ją kuo skubiau ištraukti, nespaudžiant erkės kūnelio ir jokiu būdu netepant jo riebalais. Bet kokie išoriniai dirgikliai padidina tikimybę užsikrėsti nuo įsisiurbusios erkės, jeigu ši yra infekuota.
Pincetu reikia pamėginti suimti erkę kaip galima arčiau galvos ir pašalinti ją staigiu truktelėjimu.
Negalima traukti už erkės kūnelio, kadangi erkės galvutė gali likti odoje. Ištraukus erkę įsisiurbimo vietą reikia patepti jodu arba išplauti su vandeniu ir muilu.
Jei vis dėlto odoje liko kad ir maža erkės dalis, būtina kreiptis į gydytoją.
