Scena iš spektaklio. Rasos Čergelienės nuotr.
Kovo 27-ąją, trečiadienį, Tarptautinę teatro dieną, Mažeikius sudrebins naujas mėgėjų teatro trupės „VISAVI“ spektaklis – komedija „Galia“ pagal garsios moterų mokymų programų kūrėjos Louise L. Hay tekstus. Tai kūrinys, kviečiantis moteris būti drąsesnėmis, aktyvesnėmis, savarankiškesnėmis. O drąsos jas galėtų pamokyti ir spektaklio tekstai, ir drąsios aktorės.
Provincijoje – bomba
Tiesa, ne visiems ši komedija gali pasirodyti juokinga. Priešingai, Mažeikių rajono kultūros centro mėgėjų teatro spektaklio premjera gali papiktinti savo drąsa, suerzinti. Dėl to, kad ne visiems patinka drąsiai išsakoma tiesa. Juk, kaip yra sakęs George Bernard Show, „nors tiesa ir labai reta, jos pasiūla visad viršija paklausą“.
„Labai gerbiu aktores už tą drąsą ir pasiryžimą pasakyti tai, ką išdrįstų ne kiekviena profesionalė. Profesionalės galbūt būtų priverstos tai padaryti, nes už darbą gauna atlygį, o šio teatro aktorės, negaudamos atlygio, ryžosi kalbėti tai, ką provincijoje galėtume pavadinti bomba“, – apie naują spektaklį sakė jo režisierė ir scenaristė Daiva Gedvilienė.
Aktorė Vaidutė Jakutienė prisipažino, kad pradėti kalbėti tai, kas išsakoma spektaklyje, buvo sunku. Iš pradžių skaitant tekstą buvo minčių kategoriškai atsisakyti sakyti kai kurias teksto vietas, protestuoti. Pavyzdžiui, nesinorėjo kalbėti apie homoseksualumą, nes artimieji neretai linkę tapatinti vaidmenį ir aktorių, kaip asmenį. Visa, kas išsakyta scenoje, kai kurie žiūrovai priskiria aktoriaus mintims – iš to kyla nesusipratimų. Tačiau, anot V. Jakutienės, ilgainiui repeticijų metu taip susigyveni su tekstu, kad paskui imi norėti tai pasakyti, netgi trokšti.
Aktorė Dalia Grigonytė prisipažino, kad jai spektaklis primena sunkiai ir ne taip seniai iškovotą moters teisę balsuoti. Esą daugybę amžių, įskaitant ir šiuos laikus, moteris buvo neišgirsta įvairiomis formomis. Spektaklis, pasak aktorės, yra moters balsas su jam suteikta galimybe, jog jį išgirs.
Nors, kaip prisipažino viena iš aktorių, jos sutuoktinis iki šiol negali suprasti, kam jai reikalinga vaidinti mėgėjiškame teatre, ji norėtų, kad jis pamatytų komediją: galbūt imtų truputėlį kitaip vertinti moteris.
Spektaklio medžiaga sutvirtino aktorės Jolitos Krikščiūnaitės įsitikinimą, kad pirmiausia reikia keisti savo mąstyseną, pradėti mylėti save – tik tada sulauksi kitų meilės.
Viena iš aktorių sakė turinti karčios patirties, kad iš vyrų darbe, ypač kolektyvuose, kur moterų dauguma, reikalaujama kur kas mažiau. Jai pritarė ir Simona Savickaitė, kuri pridūrė, kad Antrojo pasaulinio karo metu, vyrams kariaujant, ant moterų pečių buvo užkrauti visi ūkio ir šeimos rūpesčiai, o moterys įrodė, jog gali puikiai tvarkytis, dirbti darbus, kurie iki šiol buvo laikomi vyriškais.
Moters galia – nepaprastai didelė
Anot spektaklio režisierės ir scenaristės Daivos Gedvilienės, spektaklis yra apie moters galią, kuri nepaprastai didelė: viskas sukasi apie moterį, ji viską valdo. Moters galią įkūnija ir moteriškos giminės vardą turinti mūsų planeta Žemė. Tai esą daug pasako apie moters jėgą, ir drąsą. Spektaklis yra skirtas pranešti apie tai, išvengiant drastiškų demonstracijų, rėksmingų transparantų.
Į klausimą, ar galima į spektaklį kviesti ar leisti vyrus, režisierė D. Gedvilienė atsako nevienaprasmiškai: „Netgi būtina. Jiems visiems reikėtų skirti atskirą seansą. Reikia, kad, pradedant paaugliais ir baigiant solidaus amžiaus vyrais, stebėtų, klausytų ir mokytųsi“.
Režisierė tvirtino, kad kiekvienas iš spektaklio išsineštų savo moters viziją, kurią galėtų išsirinkti iš septynių spektaklyje drąsiai kuriamų moterų paveikslų.
Tiesa, moterys spektaklyje vadinamos ne vardais, o įvardijamos tam tikrais moteriško gyvenimo principais, kurie padeda atskleisti įvairius moters gyvenimo ir charakterio aspektus. Todėl spektaklis primena iliustruotą išminties ar gyvenimo pamoką, netgi viešai atliekamą psichoterapinį seansą, kuris įtraukia ir žiūrovą.
2013 m. balandžio 9 d.(antradieni) 12 val. susitikime prie LR Seimo, kuriame bus sprendžiamas Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės klausimas. Paraginkime ten atvykti savo draugus, giminaičius bei pažįstamus. Mūsų turi būti daug! Melui ir savivalei pasakykime – NE. Mūsų jėga – vienybėje. Jei šioje nelygioje kovoje ir nelaimėtume, mūsų sąžinė bus rami, nes padarėme viską, ką galėjom.
Kritika – varomoji teatro jėga , kitas dalykas , kad tik stipri asmenybė priima kritiką , o šitas spektaklis ……. atleiskit , neišlaiko jokios kritikos , gaila aktorių , kai pagalvoji kokį krūvį teko atlaikyti repeticijų ir spektaklio metu…. , pagarba aktorėms ,didelis minusas Daivai. Spektaklis gali patikti , gali nepatikti , bet reikia gerbti žmones , o ne kankinti . Sėkmės kūryboje , o jeigu provincijos publika per paprasta ir nesupranta „aukštojo meno“ – na tada , gal laikas į sostinę.
Manau, kad rašinys padarė meškos paslaugą. Kai tiek perdėtai išgiria, vėliau veikia atvirkštinis variantas. Su skaitytojais iš PROVINCIJOS reikia bendrauti jiems suprantama kalba:)
Perskaiciau visus komentarus. Juose žmonės tiesiog išsako savo nuomonę apie šį spektaklį. Nors aš taip pat nedrįsčiau jo vadint spektakliu. Tai buvo tik „protingų“ minčių išrėkimas arba išcypimas. Esu moteris, bet manęs visiškai nejaudino tai, apie ką buvo kalbama , Savos nuomonės pareiškimas – tai ne pamazgų pylimas. Kiekvienas režisierius gauna nemažai kritikos, tik ne kiekvienas ją moka išklausyti ir priimti. Vis galvoju, kodėl tos „aktorės“ negalėjo kalbėt nuoširdžiai, savo balsais. Tiesiog nevykęs sprendimas, nevykusi vaidyba. Spektaklis mūsų nešokiravo kaip meno kūrinys, jis mus šokiravo savo neprofesionalumu ir vulgarumu. Yra Mažeikiuose ir tikro meno, tik gal jų kūrėjai taip nesireklamuoja, o dirba tyliai ir kantriai.
Gal liaukitės vieną kartą pilstę pamazgas?
Vieniems patiko, kitiems – ne. Kitaip ir būti negalėjo. Ne visiems yra priimtos vienokios ar kitokios idėjos.
Šito ir buvo galima tikėtis – priešiškų nuomonių, tačiau galėtumėte likti pagarbūs pirmiausia sau ir savo nuomonę pasilaikyti, jei neturite nieko gero pasakyti. Aš suprantu, kad dauguma moterų yra po vyrų padu ir jos net neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip, todėl šis spektaklis galėjo jas šokiruoti. Suprantu, kad vyrams šis spektaklis galėjo pasirodyti nepriimtinas, nes vietomis kvepėjo feminizmu. Moterys pradėjo reikštis tik devyniolikto amžiaus pabaigoje, visai neseniai.. Ir šis spektaklis buvo dar vienas šūkis.. Moterų šūkis. Bet pabaigoje jos vis tiek išliko moteriškos, mylinčios ir švelnios. Tokios, kokios jos yra. Ir manau, kad šis spektaklis būtent tai ir parodė, kad vyrai turi mylėti savo moteris, nesvarbu, jos tos, kurios viską palieka vyrams ir pačios rūpinasi tik namais, vaikais ar jos tos, kurios maištauja, kurios nori lygiateisiškumo. Mieli mažeikiečiai, dar kartą parodėte, kad provincija mėgsta tik sukramtytą maistą. Ir net jei jums nepatiko, jei buvo per sunku, ar neskanu, vis tiek turėtumėte padėkoti, kad žmonės, negaunantys jokio atlygio, dar kuria, stengiasi ir nori jums kažką parodyti, nes vieną dieną čia neliks nieko.
labai simboliška, kad DG ( cia ne Darius su Girenu ir ne Dolce su Gabana) pries spektakli paskelbe renkanti naujus aktorius balandzio 10 d. Nenuostabu. Nes tie,kurie dalyvavo siame spektaklyje, ilgai is gedos nedris i scena iseiti. Ir tai ne ju kalte. Nebuvo nei ieskojimo, nei kazko naujo, nei minties ar aktorinio meno sprogimo. Buvo tik kelios moterys, kurioms buvo liepta KLYKTI kazkieno suformuotas protingas mintis, DG parkrikstytas scenarijum. Vienintelis dalykas pradzioje keles sypsena-finalinis kankanas. Taciau ir tas greitai tapo nejuokingu, pavirtes luoso zmogaus pastangomis sukelti juoka savo negalia. Buvo“zmogus kuris juokiasi“. Turim spektakli is kurio nesijuokiama… Teatro dienai… Išgirta Cergelienes…O tempora, o mores!
bet čia š…, o ne spektaklis. Girdėjau, kad dabar už netikusį renginį galima atsiimti pinigus, bet negi čia dabar į kakus rankas kiši?Kažin ar pati režisorka Daiva suprato, ką norėjo spektakliu pasakyti? Gaila tų vaidintojų, kuriuos režisierė verčia daryti tai, kas dar ne jų nosiai. O kokie lūkesčiai! Ponia Čergelienė net sprogimą pažadėjo Teatro dienos proga, o gavosi tik šnipštas iš kito galo. Komentatoriai ginantys spektaklį gal tik Žemaitės „Marčią“ tematę. „Nusileisk, Dangau, ant žemės“ sakė kažkoks poetas. Taigi, nusileisk, Daiva, ant žemės ir pradėk nuo nuo Brisiaus galo, o ne nuo tokių sudėtingų kūrinių mėgėjams. Ir nenuodyk mažeikiškių teatro mėgėjų skonio tokias savo spektakliais: mes ne tokių jau esame matę.
Haters gonna hate
Susidaro toks įspūdis, kad tie kuriems patiko pirmą kartą į teatrą atėjo. Siaubas, o ne spektaklis…
Na, žinote. Kaip ne kiekvienam mirtingajam suprasti reliatyvumo teorija, taip ne kiekvienam provincialui matyti kokius šedevrus ir talentus turi miestas.
Nusivyliau mažeikiečiais. Maniau, kad labiau gerbiate žmones garsinančius miesto vardą.
Aktoriams labai ačiū, lenkiuosi Jums ir Režisierei atskirai. Palankių vėjų kūryboje! Nekantriai laukiame naujų kūrinių.
Arturai, gal pirmą kartą į teatrą atėjai? Matosi, kad sunkiai supranti meną.
Sugadinta nuotaika visam vakarui. Visiškas žiūrovų negerbimas, kai bandoma Teatro dienos proga parodyti tokį šlamštą. Buvo gėda sėdėti salėje. Tokio absurdo seniai nemačiau.
Ačiū režisierei,aktoriams už spektaklį, labai patiko. Tai gili psichologinė spektaklio prasmė. Sekmės kūryboje.
Žmona nusivedė, po to ir pati gailėjosi, klaiku buvo ir žiūrėti… Linkiu ateityje geresnių darbų aktoriams ir režisierei :)
Mačiau daugybę spektaklių ne tik Lietuvos, bet ir užsienio teatruose, todėl atleiskite, bet niekada neteko matyti blogesnio darbo. Vargu ar šią katastrofą apskritai galima vadinti spektaklių, buvo panašu į isterišką literatūrinį performansą. Gaila aktorių. Gaila ir režisierės, nepasisekė, tačiau nemanau, kad ji pasikeis , dėl savo arogancijos ir toliau teigs, kad jos spektakliai yra „aukštasis menas“, nepriimdama kritikos ir žiūrovų nuomonės.
„Visavi“ problema yra arogantiška „režisierė“, jos elgsena ir būdas, jokio kuklumo ir talento, netinkamas spektaklių pasirinkimas ir bandymas trupę paversti Gedvilų šeimynos klanu.
Gerbiami “KOMENTATORIAI“, matyt nesupratot ką bandė režisierė pasakyti šiuo spektakliu, bet manau jums toli gražu iki to, kad suprasti aukštąjį meną, man jūsų nuoširdžiai gaila…
O man gaila jūsų, jei tokį spektaklį vadinate aukštuoju menu. Gaila ir režisierės, jei ji mano, kad toks spektaklis gali ką nors sujaudint ir sudomint. Gaila ir aktorių, ypač tų kelių jaunų mergaičių…
aukštasis menas tai Daivos Jaškulienės teatro studijos „Atžalynas“ paskutinis darbas – „Labai paprasta istorija“, vat štai, nuostabi istorija apie tikrus jausmus, apie meilę, atsidavimą ir pareigą žmogaus žmogui!
Gerbiami “KOMENTATORIAI“, matyt nesupratot ką bandė režisierė pasakyti šiuo spektakliu, bet manau jums toli gražu iki to, kad suprasti aukštąjį meną, man jūsų nuoširdžiai gaila…
baisu,baisu,baisu……..nieko prastesnio nemaciau, efektas priesingas,absoliutus nuteikimas pries moteris….
antroje dalyje kalbami subtilus dalykai ir ne vieno laso jausmo, baisu….l
ir tas rezisieres isejimas gale spektaklio siaubas……
linkiu geresniu darbu,sekmes
Spektaklis baisus. Visos aktorės viso spektaklio metu klykia, spiegia, baubia ne savo balsais. Gaila Mažeikių publikos, kuri buvo priversta žiūrėti šį „spektaklį“..
Pirma reiktų sudrebinti, o tik paskui tuo mėgautis. Manau, kad tai jau ne kartą naudotas reklaminis šūkis, tikintis „pakabinti“ žiūrovą, nes Mažeikių per šimtą metų dar niekas nesudrebino ir nesudrebins (?)