Mažesnės klasės – išsigelbėjimas mokykloms?

Prasidėję 2024–2025 mokslo metai ir startavęs naujasis Seimas žadėjo nemažai švietimo naujovių.
Viena jų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovybės siūlymas mažinti minimalų mokinių skaičių trečiose gimnazijos klasėse. Jį įgyvendinus, atsirastų galimybė mažesnėms gimnazijoms išlikti toliau sėkmingai dirbti.
Mažeikiškiai švietimiečiai tokį pasiūlymą vertina teigiamai ir tikisi, kad Seimas jį patvirtins. O iki tol mažosios rajono gimnazijos ieško ir kitų būdų veiklai tęsti. Pavyzdžiui, išreiškė norą dalyvauti „Visos dienos mokyklos“ projekte.

Ieško geriausių variantų

Šio mėnesio pradžioje dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė su premjeru Gintautu Palucku aptarė mokinių skaičiaus mažinimo trečiose gimnazijos klasėse klausimą.

Pasak ministrės, svarstoma, kad minimalus moksleivių skaičius klasėje galėtų būti 12 arba 15.
R. Popovienės teigimu, siekiant sušvelninti reikalavimą turėti bent 21 mokinį trečioje gimnazijos klasėje, vasario mėnesį bus teikiamas Vyriausybės nutarimas.
„Rengiame kelis variantus, skaičiavimus ir sausio pabaigoje juos pristatysime savivaldybių merams. Tuomet vasario pradžioje šį projektą derinsime su profsąjungomis, bendruomene, o vasario pabaigoje planuojame Vyriausybės nutarimą“, – po susitikimo žiniasklaidai teigė R. Popovienė.

Pasak jos, bus teikiami keli variantai, bet optimalus moksleivių skaičius galėtų būti 12.
Sušvelninus reikalavimą dėl minimalaus moksleivių skaičiaus, preliminariais duomenimis, šalyje susidarytų apie 40 klasių, turinčių mažiau nei 21-ą mokinį.

Prieš ketverius metus

„Santarvė“ primena, kad buvusi Vyriausybė beveik prieš ketverius metus pritarė nuostatai, pagal kurią gimnazijų trečiose, arba kitaip – vienuoliktose klasėse, turi būti bent 21 mokinys. Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos.

Išlieka ir anksčiau galiojusi nuostata, kad nuo 2024 metų gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi trečiosios klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.

Ministerija numato išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijoms ir gimnazijoms, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje.
Pradiniame ir pagrindiniame ugdyme šiuo metu mažiausias leistinas moksleivių skaičius yra aštuoni mokiniai.

Sveikintinas dalykas

Mažeikių rajone yra 3 mažesnės gimnazijos (lyginant su miesto gimnazijomis). Kai kurios jau susidūrė su mokinių trūkumu ir neformavo vienuoliktų, dvyliktų klasių.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ sakė, kad pasiūlymas mažinti privalomą mokinių skaičių trečioje gimnazijos klasėje – sveikintinas dalykas.
„Norint išlaikyti mažesnes gimnazijas, visai nereikėjo pradėti tų nesąmonių dėl mokinių skaičiaus. Visi matome, kad visur mokinių mažėja. Jeigu viską skaičiuotume tik pinigais, tai taip, mažas klases, mažas mokyklas nuostolinga išlaikyti. Bet švietimo sistemoje, be pinigų, yra ir kitų dalykų. Mažosios gimnazijos padeda vaikams būti ir išlikti arčiau mokyklos, jos yra ir kultūros židinys. Uždarykime dabar gimnaziją Židikuose, ir Židikai neteks pusės savo patrauklumo“, – įsitikinęs skyriaus vedėjas.

Problemos slypi kitur

Pasak pašnekovo, pasigirstantys kai kurių šalies vadovų svarstymai apie tai, kad mažesnėse mokyklose, mažesnėse klasėse nukenčia ugdymo kokybė, mažėja galimybės mokiniams pasirinkti, ką nori studijuoti, – nepagrįstos.

„Kalbant apie mokymo kokybę, reikia kalbėti ne apie ugdymo įstaigos ar klasės mažumą, o pirmiausia apie tai, kad iki šiol nėra vadovėlių, metodinės medžiagos, kad mokytojų pradeda trūkti. Čia yra problemos. Galvoja, kad, uždarę mokyklas, išspręs kai kurias problemas, susijusias su mokytojų trūkumu. Tačiau nepamirškime, kad, nelikus mokyklų, bus reikalingas mokinių pavėžėjimas, ir kelias iki mokyklos gerokai pailgės“, – teigė A. Stonkus.

Su mažesnėmis klasėmis dirbti paprasčiau

Pasak jo, rajone jau uždarytos labai mažos ir visiškai ateities perspektyvų neturėjusios mokyklos, kurias lankė vos keliolika ar kelios dešimtys mokinių.

„Tokia mokykla kaip Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija turi 160–170 mokinių. Net jei ateityje mokinių šiek tiek ir mažėtų, kodėl ji negali sėkmingai dirbti, jei turi tam visas reikalingas priemones ir sąlygas“, – retoriškai klausė A. Stonkus.

Jo teigimu, mažesnėse klasėse lengviau mokinius sukontroliuoti, paprasčiau jiems skirti dėmesio.
„Šiais laikais vaikai tikrai yra ne auksas. Visi matome ir girdime, su kokiais sunkumais susiduria mokyklos, o mažesnėse klasėse viskas būtų paprasčiau“, – įsitikinęs A. Stonkus.

Kol kas nesusidūrė

Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius, bendraudamas su „Santarve“, tikino, kad kol kas problemų dėl mokinių skaičiaus gimnazijos klasėse nekilo.

„Mokinių surenkame pakankamai ir manome, kad artimiausią dešimtmetį jų neturėtų trūkti. Mokinių gimnazijos klasėse turėtų būti daugiau nei dvidešimt“, – kalbėjo R. Gricius.
Kol kas didesnių problemų dėl mokinių skaičiaus neturi ir Sedos Vytauto Mačernio gimnazija. Vis dėlto mokyklos vadovė Aušra Kazlauskienė įsitikinusi, kad mokinių skaičiaus gimnazijos klasėse peržiūrėjimas, pakeitimas tikrai praverstų.

„Neaišku, kaip bus ateityje. Jei nebus pokyčių, vaikams gali tekti važiuoti apie dvidešimt penkis kilometrus iki kitos mokyklos“, – kalbėjo A. Kazlauskienė.
Pasak jos, kai galioja tokia riba – dvidešimt vienas mokinys, kai kurie vaikai lieka už ribos, nebetelpa į tokią klasę. O jei riba būtų mažesnė, gal pavyktų suformuoti dvi klases ir visi tilptų.

Jaučiamas mokinių trūkumas

Bene daugiausia problemų dėl mokinių skaičiaus kilo mažiausiai rajone Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijai.

Jos direktorė Rima Širvinskienė pasakojo, kad visą praėjusią vasarą stengtasi, kad išliktų vienuolikta klasė. Trūko vieno mokinio, bet, sėkmingai susiklosčius situacijai, kai į Židikus gyventi atvyko šeima, vienuolikta klasė pasipildė vienu mokiniu ir buvo pasiekta reikalaujama 21 mokinio riba.
R. Širvinskienė priminė, kad praėjusiais mokslo metais gimnazija jau neturėjo dvyliktokų.

„Šiais mokslo metais turime ir vienuoliktokus, ir dvyliktokus. Ir manome, kad turėsime jų ir ateityje.
Kodėl pas mus nustatytas būtent toks kriterijus? Kuo mes skiriamės nuo privačių mokyklų, kurios kažkodėl gali klasėse turėti po dvylika ar penkiolika mokinių ir gauti finansavimą, o mes jau nebe? Kodėl taip yra?“ – tokius klausimus, jei galėtų, R. Širvinskienė užduotų šalies švietimo sistemos vadovams.

Nepagrįsti pasisakymai

Gimnazijos direktorės nuomone, ankstesnės kadencijos aukščiausios šalies valdžios pasisakymai apie tai, kad mažose klasėse nukenčia ugdymo kokybė ir sumažėja mokinių pasirinkimo, kur jiems tęsti mokslus pabaigus gimnazijas, galimybės, yra visiškai nepagrįsti.

„Mūsų mokyklos mokiniai turi visas pasirinkimo galimybes. Renkasi net inžinerines technologijas. Mes džiaugiamės, kad mūsų dabartiniai vienuoliktokai mąsto apie tai. Sudarėme bendradarbiavimo sutartį su Mažeikių politechnikos mokykla. Penki mūsų vienuoliktokai po pietų vieną kartą per savaitę važiuoja į Politechnikos mokyklą mokytis pagal inžinerinės pakraipos modelį“, – kalbėjo R. Širvinskienė.

Pasak jos, yra ir daugiau norinčių mokytis pagal šį modelį, tačiau kol kas neleidžia galimybės.
„Aš tai sveikinu šios Vyriausybės, Švietimo ministerijos užmojus. Jei kalbos taptų kūnų, būtų labai gerai. Priešingu atveju, vaikų gyvenimas taptų toks „ant ratų“ – vaikams į mokyklą tektų ne tik ilgai važiuoti, bet ir labai anksti keltis, o apie popamokinę veiklą tai jau net nebebūtų kalbos. Jie niekur nespėtų“, – įsitikinusi Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos direktorė.

Dar vienas išsigelbėjimas

A. Stonkaus teigimu, mažesnėms gimnazijoms išsigelbėjimu galėtų būti ne tik mokinių skaičiaus trečiose gimnazijos klasėse peržiūrėjimas ir patvirtinimas, bet ir projektas „Visos dienos mokykla“. „Įgyvendinant šį projektą vaikai ateitų į mokyklą ir ten praleistų visą dieną. Mokytųsi, o paskui ruoštų pamokas, būtų užimti, kol jų tėvai yra darbuose.

Mokyklos pačios pasirinks, ką veiks. Turi perspektyvinius planus, ką darytų, jei gautų finansavimą. Mūsų rajono Taryba jau pritarė mūsų švietimo įstaigų dalyvavimui, reikia tik sulaukti rezultatų, ar pavyks mums dalyvauti“, – komentavo vedėjas.
Jungtis prie šio projekto norą išreiškė Viekšniuose ir Židikuose esančios gimnazijos.

Pritarta dviejų gimnazijų dalyvavimui

Pagal patvirtintą Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektą, buvo pritarta, kad Židikų Marijos Pečkauskaitės ir Viekšnių gimnazijos partnerio teisėmis dalyvautų Akmenės gimnazijos projekte „Visos dienos mokyklos paslaugų prieinamumo didinimas“.

Šiuo projektu siekiama sukurti ir įdiegti priemonių įtraukiajam ugdymui ir švietimo pagalbai mokyklose, įgyvendinančiose bendrojo ugdymo programas, paketą, užtikrinantį didesnį švietimo prieinamumą, visos dienos mokyklos paslaugas, aprūpinimą reikalingomis specialiojo ugdymo priemonėmis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus.

Įgyvendinus projektą, bus užtikrintas visų mokinių, nepriklausomai nuo jų specialiųjų ugdymosi poreikių, reikiamos paramos gavimas ir galimybė visavertiškai dalyvauti mokyklos gyvenime. Visos dienos mokyklos paslaugos padės tėvams suderinti įsipareigojimus darbui ir šeimai, kiekvienas vaikas turės lygias galimybes mokytis, gaus pritaikytą paramą ir specialiąsias ugdymosi priemones. Projekto veiklos padės stiprinti bendruomenės ryšius ir gerins vaikų ugdymo kokybę, prisidės prie socialinės atskirties mažinimo ir mokinių pasiekimų gerinimo, turės ilgalaikį teigiamą poveikį Mažeikių rajono savivaldybės gyventojams ir mokyklų bendruomenei.

Didelis poreikis

Viekšnių gimnazijos direktorius R. Gricius sakė, kad jo vadovaujama mokykla prie šio projekto prisijungė kaip partnerė.

„Pinigais prie projekto prisidėti nereikės, o pagalbą iš šalies mes visada priimame. Mokinių, kurie norės pabūti mokykloje ilgiau, padaryti namų darbus, padedant mokytojams, tikrai mes turime ir tikrai bus norinčių“, – kalbėjo R. Gricius.
Prie šio projekto jungiasi ir Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija.

R. Širvinskienė sakė, kad jau anksčiau buvo kilusi mintis dėl visos dienos mokyklos, tačiau būtų buvę sunku įgyvendinti reikalavimus. Todėl, atsiradus galimybei jungtis kaip partneriams, nebuvo dvejojama.
„Tokios mokyklos poreikis iš tiesų yra didelis. Galvojome ir apie prailgintos grupės steigimą, tačiau už ją tėvams reikia mokėti, tai nelabai kas nori. O dabar, kai bus nemokamai, norinčių tikrai bus. Turėsime pakankamai dirbančiųjų su mokiniais, nes galės dirbti ir mokinių padėjėjai. Dabar belieka sulaukti rezultatų. Jei būsim atrinkti ir įgysime galimybę dalyvauti, projektas turėtų startuoti ateinančiais mokslo metais“, – kalbėjo R. Širvinskienė.

O štai Sedos Vytauto Mačernio gimnazija prie visos dienos mokyklos projekto nesijungė.
„Gimnazijoje turime prailgintą grupę. Taip pat Sedoje veikia Vaikų dienos centras. Mes turime ir galime pasiūlyti vaikams pakankamai veiklų bei užimtumo“, – paaiškino gimnazijos direktorė A. Kazlauskienė.