Mažoji renovacija supykdė kaimynus

Šalyje įsibėgėja vadinamoji mažoji renovacija – pasinaudojus valstybės subsidija, daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose galima atnaujinti šildymo sistemas. Vieni mažeikiškiai šią galimybę priėmė džiaugsmingai, kiti kategoriškai pasipriešino.
Dėl mažosios renovacijos projekto Draugystės gatvės 28-ame name kilo gyventojų konfliktas, į kurį įsikišti buvo paprašyta Savivaldybė.
Deja, ir dalyvaujant arbitrams – Savivaldybės vadovams bei specialistams – kaimynams susitarti nepavyko. Vieni namo gyventojai renka parašus, kad būtų modernizuota namo šildymo sistema, kiti savo tiesą ketina ginti teisme.

Kviečia teikti paraiškas

Mažeikiuose jau daugiau nei dešimtmetį vyksta daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo projektai. Pirmosios renovacijos bangos (URBAN) metu, kai buvo naudojamos ir Europos Sąjungos paramos lėšos, gyventojams teko prisidėti tik 15 proc. nuo visos daugiabučio renovacijos darbų, taupančių šilumą, sumos. Šiuo metu namo gyventojų investuojamų lėšų dalis jau išaugo iki 80 proc. ir daugiau. Kadangi žmonėms namo modernizavimas tampa vis didesne našta, yra siūloma alternatyva – atnaujinti ne visą daugiabutį, o tik dalį, keičiant visą šildymo sistemą.

Specialistų teigimu, tai padėtų gyventojams mažiau mokėti už šildymą, o valstybė kompensuotų 60 proc. visų išlaidų.

Šią vasarą Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė, kad senus, neefektyvius šilumos punktus turinčių daugiabučių atstovai kviečiami teikti paraiškas paramai gauti ir atnaujinti savo daugiabučių namų šildymo bei karšto vandens sistemas. Pasak specialistų, „mažoji renovacija“ gali reikšmingai sumažinti gyventojų išlaidas už šildymą. Naujame 20 mln. eurų APVA kvietime, kuris buvo paskelbtas liepą, gyventojams pasiūlytos ir atnaujintos, palankesnės finansavimo sąlygos.

Numatytos sąlygos

Mažąja renovacija vadinamas daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas bei subalansavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau. Ją atliekant seni elevatoriniai šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais šilumos punktais. Įrengiant automatinius balansinius ventilius suderinamos ir optimizuojamos šildymo sistemos.
APVA informavo, kad valstybės parama taip pat skiriama pertvarkant šildymo sistemą ar ją keičiant, įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir kitus būtinus elementus. Tokios renovacijos metu gali būti įrengiami ir individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar šilumos daliklių sistema bei išmaniosios apskaitos, leidžiančios nuskaityti rod-menis iš daliklių, šilumos ir karšto vandens skaitiklių butuose.

Buvo susidomėta pasiūlymu

Pretenduoti į paramą gali daugiabučiai namai, pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus bei atitinkantys kitas numatytas sąlygas.

Valstybės subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Subsidija padidinama dar 10 proc., jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują automatizuotą šilumos punktą. Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija.
Susipažinę su pateikta informacija kelių Mažeikių daugiabučių namų gyventojai išreiškė norą dalyvauti mažosios renovacijos projekte.

Kai kurių namų gyventojams dėl šios renovacijos pavyko susitarti beveik iš karto, o štai Draugystės 28-to namo kaimynus tokia idėja supriešino.
Iš pradžių trijų laiptinių 45 butų Draugystės 28-to namo gyventojų dauguma išsakė norą dalyvauti mažosios renovacijos programoje, bet dalis kaimynų po kurio laiko persigalvojo.

Pavasarį, gegužės mėnesį, gyventojai šio namo administratoriaus UAB „Admituras“ organizuoto susirinkimo metu buvo informuoti apie galimybę atnaujinti šildymo sistemą, gaunant valstybinę paramą.
Žmonės šia galimybe susidomėjo ir po dar vieno susirinkimo, kuris vyko rugpjūčio pabaigoje, „Admiturui“ buvo pristatyti daugumos butų savininkų, liudijančių, kad jie sutinka dalyvauti mažojoje renovacijoje, parašai.

Gyventojai persigalvojo

Šiek tiek daugiau nei po savaitės administruojančiai bendrovei buvo pristatyti kiti lapai su Draugystės 28-to namo butų savininkų parašais – šį kartą tų, kurie pasisako prieš mažąją renovaciją. Prieš tai „Admituras“ gavo dviejų žmonių prašymus anuliuoti jų parašus pirmame sąraše, kur žmonės pritarė renovacijai.

Taip 45 butų name atsirado dvi grupės žmonių – pasisakančių už mažąją renovaciją ir su ja nesutinkančių.
„Admituras“, sulaukęs gyventojų parašų „prieš“, mažąją renovaciją Draugystės g. 28-ame name atšaukė. Tačiau toks sprendimas netenkino pirmosios gyventojų grupės – tų, kurie mano, kad renovacija reikalinga.
Abiejų nesutariančių pusių atstovai penktadienį atvyko į Savivaldybę, juos priėmė vicemerė Kristina Juškevičienė.

Susitikime dalyvavo ir UAB „Admituras“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Uikys. Jis supažindino visus su esama situacija.

Liejosi emocijos

Susirinkę namo gyventojai gana emocingai reiškė savo argumentus. Nuskambėjo ir įtarimų dėl parašų klastojimo. Esą, „už“ pasirašė butų savininkai, kurie realiai negyvena Draugystės 28-ame name ar net yra išvykę dirbti ir gyventi į užsienį.

Pasakantieji už šildymo sistemos atnaujinimą teigė, jog, pakartotinai renkant parašus, žmonės buvo klaidinami, skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. Pavyzdžiui, sakoma, kad po atnaujinimo darbų, radiatorių keitimo sienose liks didžiulės skylės, kurių niekas neužtaisys.
Susitikime nuskambėjo ir daugiau įvairių kaltinimų bei priekaištų tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės.
„Admituro“ atstovas E. Uikys teigė, kad daugiabučių namų administratorius nėra teisėsaugos atstovas – jis neidentifikuoja ir nesiaiškina, tikri gyventojų parašai ar ne.

„Mes tik pagal registrų duomenis patikriname, ar pasirašęs asmuo iš tiesų yra buto savininkas. O ar pasirašė būtent tas žmogus, mes neturime galimybės patikrinti. Jei gyventojams kyla abejonių, jie gali kreiptis į teisėsaugą, kad specialistai tai išsiaiškintų“, – kalbėjo E. Uikys.

Visi būdai tinkami

Pasak „Admituro“ atstovo, parašų rinkimas yra įstatymiškai įteisintas apklausos būdas kaip ir susirinkimas arba apklausos-anketos. Visi trys būdai galimi.
Tai patvirtino ir Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja Rima Podelienė, dalyvavusi gyventojų susitikime su rajono valdžios atstovais.

Be to, pagal galiojančius įstatymus, vienas prašymas su gyventojų parašais gali dengti kitą prašymą, vieną kartą dauguma pasisako „už“, kitą kartą – „prieš“. Jie gali būti renkami nesustojant iki tol, kol bus pradėti daryti realūs darbai, pvz., pateikiama paraiška.
Gyventojai, ypač pasisakantys prieš mažąją renovaciją, išsakė įvairių priekaištų „Admituro“ atstovui.

Išsakė priekaištus

Jų teigimu, administratorius netinkamai informuoja gyventojus apie renkamus parašus, atliekamas apklausas, neatsako į raštu pateiktus klausimus, pasigendama aktyvesnio bendradarbiavimo.
Vieni iš atėjusiųjų sakė, kad į Savivaldybę atėjo būtent dėl administratoriaus – dėl to, kad nepriimami prašymai anuliuoti parašus.

E. Uikys su šiais teiginiais nesutiko. Jis teigė: norint „atsiimti“ parašą, šis noras privalo būti argumentuotas. Dėl parašų atsiėmimo procedūros jis žadėjo konsultuotis su Savivaldybės specialistais. O į pateiktus raštu gyventojų klausimus nebuvo atsakyta, nes jie, pasak E. Uikio, nebuvo susiję su daugiabučių namų administravimo veikla.
R. Podelienė gyventojams priminė: jei jų netenkina dabartinis daugiabučio namo administratorius, jį galima bet kada pakeisti.

Esančios net kelios alternatyvos: pereiti pas kitą administratorių, steigti bendriją ar pasirašyti jungtinės veiklos sutartį.
Visa tai daroma tuo pačiu principu – kai už šį sprendimą pasisako dauguma butų savininkų (penkiasdešimt proc. butų plius vienas butas).

Pateikė pasiūlymus

Vicemerė Kristina Juškevičienė nesutariančioms pusėms pasiūlė surengti dar vieną susirinkimą bei suorganizuoti dar vieną apklausą. Tik šį kartą individualią – anketiniu būdu naudojant balsavimo biuletenius.

„Reikėtų, kad kiekvienas gyventojas gautų balsavimo biuletenį su aiškia preambule, kodėl vyksta apklausa, bei su balsavimo pasirinkimo galimybėmis: pasisakyti „už“, „prieš“ ar susilaikyti“, – siūlė K. Juškevičienė.
Vėliau po susitikimo kalbėdamasi su „Santarve“ K. Juškevičienė sakė, kad toks apklausos būdas būtų teisingesnis ir nešališkas.

„Einant per butus ir renkant parašus, visko gali nutikti, visokių interpretavimų. O balsuodamas asmeniškai – pildydamas biuletenį žmogus turi galimybę ramiai apgalvoti. Gal kam nors reikia tai aptarti su šeima, vaikais, įvertinti savo finansines galimybes“, – kalbėjo K. Juškevičienė.

Kategoriškai nesutiko

Viena iš namo gyventojų, dalyvavusių susitikime ir pasisakančių prieš renovaciją, sakė prieštaraujanti dar vienam susirinkimui ir dar vienam balsavimui. Pasak jos, jau yra dauguma gyventojų parašų, kurie pasirašo prieš mažąją renovaciją.

Moteris teigė, kad administratorius turėjo butų savininkus informuoti apie renovaciją – ir ne tik čia gyvenančius, bet į išvykusius į užsienį.
E. Uikys atsakė, kad to nenumato jokie teisės aktai. Pasak jo, užtenka visą informaciją viešai paskelbti – pakabinti laiptinės skelbimo lentoje.

Tai patvirtino R. Podelienė. Pasak jos, administratorius neprivalo kiekvieną asmeniškai informuoti, užtenka pakabinti į skelbimų lentą informacinį pranešimą. Kaip ir parašų tikrinti namų administratorius neprivalo.

Turėtų patys išspręsti

Vicemerė K. Juškevičienė įsitikinusi: problemos, kilusios tarp gyventojų ir „Admituro“, ir turėjo likti tarp jų, išsprendžiant viską priimtinu teisišku būdu.

„Savivaldybė negali daryti įtakos sprendimui – atlikti renovaciją ar jos neatlikti. Tai tik gyventojų pasirinkimas. Gaila, kad šiuo atveju kaimynams bus sunku susitarti. Susitikimas parodė, kad nė viena pusė nėra linkusi nusileisti ir eiti į kompromisą“, – „Santarvei“ sakė K. Juškevičienė.

Jos teigimu, gyvenant daugiabučiame name, kompromisai, lankstumas yra be galo reikalingi, nes kitaip galima nesutarti ne tik dėl renovacijos, bet ir dėl kitų darbų, pavyzdžiui, stogo remonto.
„Vieniems to paties daugiabučio namo gyventojams per kiaurą stogą bėga vanduo, kitiems – ne. Ir vėl nebus sutarimo. Taip gali tęstis pasaka be galo. Dėl to, kad nesugeba susitarti, žmonės pradės gyventi pusiau griūvančiuose namuose“, – kalbėjo vicemerė.

Pasak jos, reiktų nepamiršti, kad vamzdynai daugiabučiuose namuose nėra nauji.
„Jie dėvisi ir anksčiau ar vėliau prakiurs. Ir jei dabar nebus pasinaudota parama, kai subsidijų intensyvumas – 60 proc, vėliau gali tekti mokėti kur kas didesnius pinigus“, – prognozavo K. Juškevičienė.

Pasitaiko visko

Susitikime pas vicemerę keli namo gyventojai teigė nė už ką neįsileisiantys statybininkų į savo butus, jei prireiks, kreipsis net į teismą.

Jie sakėsi ginsiantys savo nuosavybę ir neleisiantys jos niokoti. Jų butai suremontuoti, sumokėti nemaži pinigai, todėl žmonės ir nenori, kad būtų sugadintos sienos ar grindys keičiant šildymo sistemą.

Pasak gyventojų, bus pakeisti tik vamzdžiai, statybininkai gal šiek tiek užtaisys skyles, bet apdailą teks pasidaryti patiems gyventojams. Jų teigimu, kils nemažai sunkumų iš naujo prirenkant parketą ar tapetus.
Pasak E. Uikio, tai ne vienintelis daugiabutis, kur gyventojai nesutaria dėl renovacijos. Per kelis dešimt-mečius yra pasitaikę visko: ir nenoro įsileisti į butus, ir skundų.

„Per mano darbo praktiką vis pavykdavo susitarti ir taikiai išspręsti iškilusias problemas. Susitarti, kad statybininkai būtų įlesti atlikti reikalingų rangos darbų“, – „Santarvei“ sakė E. Uikys.

Apsieita be teismų

E. Uikys, kalbėdamas su „Santarve“, sakė, kad, sprendžiant problemas, kaip patekti į butus dėl renovacijos darbų, Mažeikiuose į teismus dar neteko eiti. Nors šalyje tokių precedentų yra.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų atstovė spaudai Kristina Videikienė „Santarvei“ patvirtino: per paskutinius penkerius metus Mažeikiuose nebuvo nė vienos bylos dėl neįleidimo į butą renovacijos darbų atlikti.

E. Uikio teigimu, teisinė praktika rodo, kad, nepaisant išsakytų prieštaravimų, teismai gyventojus įpareigoja įsileisti į butus atlikti reikalingų rangos darbų.

„Jei iškyla problemų dėl piktybiško neįsileidimo į butus, mes siunčiame raštus, kur viskas išsamiai išdėstoma, informuojama apie atsakomybę. Dažniausiai to ir pakanka“, – kalbėjo E. Uikys.
Kaip bus su Draugystės g. 28-tu namu, jis nesiėmė prognozuoti. Tolesnė eiga priklausys nuo pačių gyventojų sprendimo.

„Jei bent ketvirtadalis gyventojų, kaip numato įstatymai, pageidaus naujo susirinkimo ar apklausos jiems rūpimu klausimu, tai mes ir padarysime“, – apibendrino E. Uikys.